ketvirtadienis, balandžio 19, 2007

Pasodino . . .

2007 04 18, Torūnė, aš čia erasmusauju. Po eilinio tooso iki ryto, einu į paskaitą. Žinau, kad šiuo metu mano KELIAIviai jau krauna daiktus tripui į Liepoją, apsilankyti ir išgyventi buvusiame KGB kalėjime. Negaliu, kaip noriu, bet iki Kauno man puse tūkstančio kilometrų. Ką daryt? Nu neką čia jau ir pridarysi. O gal??? Velniop, apsisuku ir varau atgal, susimetu porą daiktų į kupriaką ir minu į Lietuvą gimtinę. Kaune susitinkam su dar vienu, kątik Lietuvą pasiekusiu kolega ir slapta korta mes jau ant trasos. Apie mūsų atvykimą žino tik vienas ar du žmonės. Bus įdomu:)

Per kelias minutes šalikelę pasiekia švytintis saab'as, iššoka vyriokas, paragina mest kuprines į bagažą ir judėt. Bet, pirmoji kliūtis, bagažinė užsikirto, ojjj, berniukas susirūpina, kaip čia bus, latviai pro sieną nepraleis. Pliusas mums, pasirodo ir jis į Latviją:) kelias ir vėl dosnus mums:) telefonas kaista, derybos, kas žino, kaip bėdą sutvarkyt?? galiausiai nusprendžiama rizikuoti. Sėdu į priekį. Odinis salonas, lyg ir pliusas, bet . . . vyrukas mina pedalą iki dugno, per A1 švilpiam 180km/h. Nu gal ir nieko, bet, kad dar už posūkio laukiančius pagaliukus užmato ir kerta ant stabdžių veda prie to, kad ant tų sėdynių sunku išsilaikyt. Aš čiuožinėju, bet diržas laiko. O kai gigis nusirita žemyn nuo galinės sėdynės su visa kuprine, sulaukia pasiūlymo taip pat prisitvirtinti:) Nors ketinom lipt lauk prie kryžkalnio ir važiuot pro Palanga, vyriokas įkalba keliaut su juo į Rygą. Nu kodėl gi ne? Tai ir keliaujam. O dar motyvas: 180km/h + harmoninga japoniška muzika. O vyrukas pasirodo rimtas, dirba minčių derintoju, net savo įmonę ir web'ą turi:) Taip "pamažu" pasiekiam Rygą, nes šiaip, kai eismas mažas, iki Rygos tik pusantros valandos kelio, pasak mūsų šoferio:) Bet tuoj pat tokį teiginį argumentuoja, nes kas keliasdešimt kilų vis pamini, kurioj šalikelėj, kiek baudos paliko, matai latviai dabar baudas pakėlė ir dar kyšių nebe taip nori, vaje vaje, koks siaubas, kaip dabar bus?? Likus porai km iki sienos, vyrukas išjungia muziką, paprašo mūsų pabūt be garso ir skambina: "Labukas, tik norėjau išgirsti tavo balsą" ir padeda ragelį. Nu geras, neprikibsi:)

Pasiekiam Rygą, išlipam prie maximos, einam pasižiūrėt į mapą, kaip čia iki tos Liepojos nusigaut? Iki Liepojos kelias vingiuotas :) pakeičiam porą variklių, bet nukeliaujam gan greit, vistik broliai latviai imlūs žmonės:) Liepojoj ar reik rast kalėjimą, iki jo keletą kilū pėdinam. Pakeliui sutinkam dar kelis lietuvaičius, kurie irgi atvykę tai pačiai pramogai kartu su mumis, ir einam ieškot bunkerių. Surandam, čia jau ganosi keletas mūsiškių, bet dar nemažai ir trūksta, o jau būtų laikas pradėti šou:) Na čia jau nebepasiginčysi. Užeinam vidun, prieš tai pasirašę kažkokį sutikimą, kad su mumis visaip kaip elgsis, hmzz, kitus nemokamai i "sanatorijas" sodina, o mes???

Užeinam į kalėjimo kiemą, atima visus daiktus. Surikiuoja į eilę ir praveda pradinį instruktažą. Mes čia jokios nuomonės nebeturim, jei kas nepatinka, iškeliausim plastikiniam maišelyje ir tikrai ne į savo terpę. Už kiekvieną klaidingą judesį ar išraišką atsispaudimai, kol visi viską padarom tobulai, arba, kitaip sakant, kol prižiūrėtojam atsibosta su mumis žaist.

Photo by Delmi Alvarez

Užeinam į vidų, čia gaunam patalynę. Kol ją laikom, pasiūlo prisėst, nea, ne ant kėdutės, bet pačiam pasigamint vietnamietišką kėdę. Nugara į sieną, kojos stačiu kampu ir sėdi, o ką ne patogu? Kas paburbuliuoja, dar ir galva sieną paremia, kad netyčia nenukristų. "Į sanitarinį mazgą einama du kartus per parą, šeštą vakare ir aštuntą ryte, šeštą jau pražiopsojot". Išskirsto po kameras, parodo, kaip pasiklot lovą. Mane paskiria kameros "vyresniuoju", reik raportuot: numeris, kiek žmonių, vardai, pavardės, kamera apžiūrai paruošta. Na, kadangi patenku į vieną apartamentą su naujais žmonėm, vardus improvizuoju, kiekvieną kartą pas mus vis kiti žmonės gaunas :))) bet gi vienybė įvairovėje :) negi, ne?? Tris kartus aplankę mūsų kamerą, liepia lovas persiklot, nes nesutampa juostos dekių ir pan:) įdomu, ir vėl, kol atsibosta. Išveda visus atgal. Išskirsto grupelėm. Uždaro į karcerį. Čia tik žvakelė ant grindų. Nusisukt į sieną. Jokių kalbų. Šitas nepraeina, tai atima žvakę. Po antro įspėjimo, ateina ir biški užkala galvą su šūviu, nieko nebegirdim geras 5 minutes. Medicininė apžiūra. Užeinu, rodo ištiestus tris pirštus, klausia, "kiek matai", sakau,"nu penkis", "ooo geras atsakymas", užsidirbu pliusą, dar padarau pritūpimų ir gaunu sveikatos pažymą. Atgal į kameras ir liepia miegot. Neee, čia dar tikrai ne viskas. Na, kadangi turėjau užsilaikius telefoną, sms'ais susirašinėjam su gretima kamera ir nusprendžiam, kad show will go on :) Po valandos kitos su trenksmais išspiria kameros duris, kelia ir žąsiuku veda į antrą aukštą.

Tardymas. Čia kvota, kas mes, ko norim, gaunu minusą, kai pasakau, kad sistema bloga, ją reik keist. Vėl jungiam žasiukus ir einam atgal į kameras. Dar pamuštruoja ir praneša, kad žaidimas baigėsi, dabar galim toosintis iki ryto, bet 9 ar pan, jau turim eit lauk, nes dieną kalėjimas virsta muziejumi, nu ok, o mum kas :) Vienoj iš celių įsteigiam linksmybių štabą. Bet negi tuo ir apsiribosim? Tikrai, ne. Keliaivio inicityvinė grupė traukia į ekskursiją, apžiūrėti patalpų:) Ir ką jūs manot? Ogi randam daug . . . tuščių butelių:) ypač už užuolaidėlės tardymo kamabarėlyje, kur sieną puošia Leninas. Apžiūrim kalėjimą, nemažas, įspūdingas.

Photo by Delmi Alvarez

Toosas iki ryto, poto supykdom publiką, neleisdami miegot paskutines valandas, bet gi reik pasišnekėt, seniai nesimatę. Išaušta žavus rytas. Saulutė šviečia, prie jūros kviečia.

Užeinam pusryčių į vietinę valgyklą, pasilinksminam, skaitydami latviškus žodžius. Jūra. Pamojuojam mūsų Baltijai, pamedituojam kopose.

Kad būtų įdomiau, išsitraukiam burtus, kas su kuo tranzuojam. Smagu, su Andrium iš Liepojos pajudam šiek tiek palūkuriavus. Keičiam mašinas kas 10km ir tiriam aplinką, pažindinamės su vietine kultūra ir fauna :) Pasiekiam Tervetę. Pakeliui dar prigriebiam porą bendrakeleivių, nes draugiškai nusiteikes šoferiukas pasitaikė, didelis busikas tu tv ir miela mergaičiuke, kuri labai susidomėjus klausosi mūsų istorijų iš kelio. Padovanoju mergaitei KELIAIvio ženkliuką, tai net šokinėja iš laimės:)

O Tervetė super, kuriam laužą, palapinių miestelį ir linksmybės įsisiūbuoja. Kai miego metas ateina, palapinėse šaltoka, aš pasirenku alternatyva ir įsitaisau po atviru dangumi prie laužo, pasiteisina, miegmaišis nesudega, o daug šilčiau:)

Sekmadienį, išsikuičiam ir bandom judėt namų link. Ant trasos mūsų daug, o variklių vakuumas, bet neprapulsim. Galiausiai sustoja smagus pasienietis, kalba lietuviškai, važiuoja į darbą. Pameta iki sienos. Tiesa, ne be nuotykiu, po kokiu 5km sukamės ir varom atgal, nes gigis paliko savo piniginę prie griovio. Latvijos kaimai -->saugūs, randam ten, kur ir liko. Vėl pasiekiam sieną. Čia dirba linksmi braliukai, papokštaujam, praeinam. Oras puikus ir kur buvus, kur nebuvus, mus susiurbia fūra. Dėdė latvis mus šnekina visą kelią ir veža į Kauną. Pakeliui užmatom barą įdomiu pavadinimu "Plūgo broliai", bet ten gal surengsim atskirą ekspediciją. :)))