lapino urvas

Lithuania "The other dream team"

2010-03-08T23:39:00.001-08:00

jazminais kvepianti vaiku salis :)

2010-02-07T00:40:00.000-08:00

Pietryciu Azija man visada asocijavosi su Kambodza, Tailandu ir Vietnamu, kaip pagrindiniais traukos centrais, bet va besisupant nerealiam hamake ant juros kranto vienoj is Tailando salu mano mylimas senukas is Vietnamo pagalvojo, kad reik mane itikint aplankyt Laosa :)
nu ir kas ka zino apie Laosa? ogi va butent, kad nieko ;) ir taip visai netiketai, prie ko prisidejo ir Tailando biurokratija, Laoso lankymas atsirado mano taikiny :)
o visiem aisku, kad netiketi virazai buna tobuliausi ;) ne kitaip ir sikart ;)
jei apibudinti trumpai, Laosas man paliko mazdaug toki ispudi:
juodos kiaulaites smirineja visur kur papuola ir laisvalaikiu pasivezina tuktukais, kas greiciausiai jau buna paskutinis ju vojazas, bet vistiek pramoginis :)
grakscios kaip gazeles karves sokcioja is krumu
gaidziai ruosiasi vakaro kovoms ir oriai kakariekuoja ant kiekvienos laktos
is griovio lipa vienisas arklys
patvoriuose snaudzia tingus ruopiai, o vietiniai gyventojai susirenge visus rubus laukia vasaros lietaus :) gyvenimas letai juda pradziuvusia vaga salia Mekongo :)
Salis kvepia jazminais, o fone skamba i uolas tykstantis vanduo:)
apsidairius aplink atrodo, kad visoj saly gyvena vien vaikai, nes pamatyt suaugusiji retas atvejis :)
o vaikai, jie laksto, krykstauja, pozuoja pries objektyva, bet vakare visi eina medzot gyvaciu vakarienei :) dvimetrine gyvaciuke desimtmecio rankose - geras dylas i puoda :)
Ziauriai geras Laosas, reikes dar cia sugrizti ;)

Nuo Tailando :)

2010-01-21T08:06:00.000-08:00

Tailandas ? ? ? Tailandas . . . Tailandas ! ! !
Idomi salis, jau senokai zvalgiaus ton pusen, bet kazkaip visada atrode jinai viena is tokiu, kur labai panoreje ant prabangesnio ir grazesnio pliazo pagulet zmogeliai soka i lektuva ir realizuoja sita poreiki :) nu joa, is tikro taip ir yra, nes nu tikrai cia kaip sako King of Tourism, nes nu kur bepasisuksi, vien sviesiaodiziai placiaakiai, man po kinijos tai isvis kaip kita planeta, sunku net susiorientuot :) bet nieko, papludimiai is tikro verti demesio :)
ir is tikro gana keista, kad ilgai svarcius nukeliavau apziuret garsiojo Ko Phi Phi salyno, kur kaip sakoma "you'll have to share sand with every speedo in the world", bet buvo visai neprastai, nes visi tie speedai ne tokie ir imlus saulei, smeliui ir vandeniui, dazniausiai galima megautis tyla ir ramybe besisupant hamake, kai fone groja bobas arba jackas, o pries akis tokie vaizdai, kad kartais atrodo, gal kazkas koki wallpaperi uzdejo arba screen saveri ir pajudinus pelyte gal viskas dings :) bet nu ne per kur :) ech, gaila dabar negaliu fotkiu idet, nes neturiu savo kompo salia, bet kai tik pasieksiu savo oranzini drauga malaizijoj manes laukianti, iskart imesiu maisto akim, nes nu ten wow :)
labai manau geras sprendimas buvo mano viena diena paskirt pasiplaukiojimo po salas ir snorklingo tripui, kuris kainavo neisivaizduojamus 10 euru, iskaitant pusrycius ir pietus ir 10 valandu plaukyma visa ta jau :) tokiu parode vaizdu, kad atrodo kompo sugadintas akis paveike kaip vitaminai :) ir siaip, ineri kurnors ir milijonai zuveku sukinejas, visokiu spalvu, rastu, dydziu ir pan, koralai zaizaruoja, nu toks tobulas vaizdas is tikro, nereikia neti naro licenzijos, kad visa tai pamatyt :) labai super duper :)
bet ateina laikas kai reik palikt tas nuostabias vietas ir traukt link kitu, turbut ne maziau nuostabiu :) tai va, bet pakeliuj sustojau dar Phukete, kur pradinis planas buvo tik pernakvot ir maut i sekanti destinationa, bet gavosi taip, kad teko pasilikt dviem dienom, nes nu sunku buvo atsisakyti nemokamo vojazo i James Bond Island ir pasiplaukiojimo kanojom atviroj juroj :) labai patiko :) geri dylai kartais krenta is dangaus tiesiog taip :) gera karma :) reik tik palaikyt vidine harmonija ir klausyt alacho patarimu :)
tikekimes taip ir toliau :) o toliau bus daugiau ir ziniu ir vaizdu manau :)

naujieji vėl atėjo nieko neįspėję :)

2010-01-01T21:11:00.000-08:00

Joa, kaip dainavo Zakarauskas: Naujieji vėl atėjo, nieko neįspėję, nu ir nereik, ir taip gerai :) jie neįspėję mūsų juk atėjo, o mes nelaukėm specialiai :) Tai va, aš irgi nelaukiau specialiai, bet kad jau atėjo, tai reikėjo atminėt taip, kad padėtų tvirtą pagrindą sekantiem metam, nes nu kaip pradėsi, taip turėsi :)

Iš tikro jau daug metų naujuosius sutinku kažkur kely, bet šiemet tas procesas gavos gana extremalus, įvertinant tai, kad 31d dar turėjau paskaitą, kurią, būdama gera studentė, aplankiau, ir tai, kad lauke gaivino -45 laipsnių šaltukas :)

O buvo puiku išties, nes viskas prasidėjo vos pasiekus traukinuką vežantį į Changchuno stotį. Pajutau, ką reiškia Kinijos populiacijos mąstai, nes į vieną traukinuką, galintį sutalpinti gal 200 žmonių, sulindo jų gal 1000, o gal ir daugiau. Nes nu keliais aukštais visi susidėliojo ir kiekvienoj stotelej aplink sklido aimanos ir klyksmai :)

Bet atkentėjus šitą 40min or so, stoty gavom visą VIP'inį lounge'ą, nes i Harbiną Naujų pasitikt mus nešė greičiausias ir nuostabiausias kinų D traukinys. Vos 1,5 valandos malonioj aplinkoj ir štai va prašau, lipkit lauk, galinė stotelė :)

Nu ir ką, ir išlipom :) ir iškart supratom, kur atvykom, nes Harbine jei jau ledo festivalis, tai visur, po visą miestą išmėtyta fantastišku ledo kūrinių. Neisivaizduoju, kaip turėjo pasidarbuot žmogeliai, kad šitokius šedevrus sukurt :)

Bet vienas minusas - Harbinas turi transporto problemą. Totaliai ne kiniškas miestas su vakarietiška architektūra ir rusiška dvasia turi keistus taxistus, kurie mėgsta važinėt tušti ir nestoja niekam. Kinai rikiuojasi eilėmis gatvėse ir beviltiškai vaikosi arogantiškus vairuotojus :)

Na bet mum tai ne kliūtis ir tuoj švilpiam hostelio link, prisirašom ir kita stotelė: Harbin ice and snow world :) Gal valanda autike apšąlusiais langais su keturiais sluoksniais žmonių :)

Tobula terpė kiaulių, paukščių, ožkų ir visiem kitiem gripam sklist. Na bet randu draugų tarp kinų, kurie važiuoja ten pat ir sekam kaip avelės iki lemiamos stotelės :)

O tada net žagtelėjom, kai pamatėm, kur atvykom. Visas miestas pastatytas iš ledo, architektūriniai šedevrai, tokie kaip Pekino uždraustasis miestas, Šaolinio pagodų miškas, japonų šventyklų kompleksas ir netgi keletas Europos įžymybių, tokių kaip mini Versalio versija arba Romos koliziejus :) joa, stingdantis šaltis, bet į Versali pvz galima užeit, o ten trupė is Prancuzijos Kankaną šoka :)

Na po šito viso didelio potyrio puiki vakarienė ir įspudingai pasitikti Nauji, įgyvendinant seniai turėtus, bet niekaip nepaimtus planus :)

O kadangi tigro metai - mano metai, kodėl nepradėjus jų artimiau susipažįstant su tais kačiukais? Nes nu galimybė tam kaip tik ir yra :)

Harbinas turi Amūro tigrų rezervatą, kur taip pat gyvena pora liūtų, gepardų, nerealūs baltieji tigrai ir pora ligrų, aga, ligrų.

Tai liūto ir tigro hibridas, toks įdomus padaras labai :)
Bet kinai nebūtų kinai, nes už tam tikrą mokestį duoda nusifotkint su mažu liūtuku, arba pašert tigrus, pvz prie lazdos pririšta gyva višta (vienas žiauriausių dalykų kokius kada mačiau, nes ji klykė iš skausmo ir išgasčio kol tigrai jos sieke ir drąskė), mėsos gabalu, gyva avim arba jautuku.

Žiaurūs jie, kaip tyčia matėm kaip tigram padavė jautuką. Suprantu, gamtoj vyksta natūrali atranka, bet čia panašiau į prekybą žmonėmis, nes sveikas gyvas ir gražus padaras tiesiog įmetamas į tigrų būrį:( liūdna.

O su tigrais iš tikro dar ir pašnekėjom, kai kinai ir rusai, kurie tom minėtom paslaugom labai mėgsta naudotis, dingo iš radaro :)

Vava, o kelionė namo tai irgi įspūdinga pasitaikė :) Nes pasirodo įsigyjom stovimus bilietus keliui atgal, kitokių paprasčiausiai nebuvo :)

Na stovėt, kaip mum atrodė, 5 valandas nelabai smagu, todėl gimė išganinga mintis ir patraukėm į vagoną-restoraną ir smagiai sau leidom vakarą su vakariene, kurią privalai pirkt, jei nori ten bazuotis. Bet viskas labai super, smagi aplinka, šilta, patogu, visi malonumai :) Na, bet galvoju, gal reik pakalbint dėdę konduktorių ir paklaust, kada čia mum lipt reikės? Po 2 ar 3 valandų? O jis sako: Changchun? Tai renkitės, atvažiavom jau :))) Ir taip išspyre mus iš traukinio namie jau, visai netikėtai. Pasirodo ne 5 valandas, o tik 3 gavom važiuot :) O savam mieste ir taxistai savi. Tuoj vienam pamojau, lietuviškai: važiuojam. Ir va jau namie :)

ooo šventės :)

2010-01-01T20:46:00.000-08:00

Sako kinai Kaledų nešvenčia, Naujų, kaip mes, irgi, bet niekas neuždraus mum minėti šitų visų dalykų Kinijoj :)

Na ne, iŠ tikro tai globalizacija daro savo ir visur mirga marga totaliai kiniški blizgučiai ir lemputės ir ant gatvių pardavinėja LENKIŠKAS šaltas ugneles (kur ritasi pasaulis??), skamba kalėdinės dainos, bet tik tuose rajonuose, kur užsieniečių pasitaiko retais kartais :) O apie draudimą, tai uždraust gali ir visai nesunkiai, jau ką moka, tai moka jie, nepasiginčysi dėl šito :)

Na, bet šįkart nepavyko :) Nors Kalėdos ir nebuvo atostogų metas, bet pramogų atimt nesugebėjo :)
Ir netgi beveik pagal tradicijas viskas gavos :) Visų pirma, Kūčių vakaras vietnamietiškam restorane su tobula vakariene.

O Kalėdos kuo nuostabiausiai su balta mišraine, karštu vynu, tinginiu, Vienas Namie, Vienas Namie 2 ir Love actually. Standartinis šventinis paketas :)

Nuotaikos nesugadino net pikta ir nedraugiška kinė višta teta, kuri nesugebėjo parduot traukinio bilietų normaliai ir kainavo mum 4 valandas trankymosi po miestą spaudžiant maloniai -30 vėsai :)

snow+board=freakin' fun :)

2009-12-12T03:00:00.000-08:00

o va taip vat viena sestadieni grazu ir vesu, kai temperatura uz lango rikiavosi ties -20, smagi kompanija sumane paciupinet daikta, kur ciuozia per sniega:) slidziu ragauta jau buvo, atejo alternatyvu metas :) ir taip vat stai, biski po biski prisitaisem prie koju po lenta :)

pirmas leidimasis ir pirma pamoka, vistik prisisegt reik abi kojas, tas kad neaukstai cia, neveikia :) pirmas nuostolis - prakirsta nosis :) aga, su lenta, zinau, kad nelengva tai padaryt, bet pavyko kazkaip :) pradedanciuju "sekme" turbut :D

antras leidimasis - vienintelis kol kas ikandamas stabdis - keliai arba uzpakalis :) nors ne, is pradziu keliai, krist ant uzpakaliuko ismokau po kokiu 7 nusileidimu gal :))) bet tada jau maziau ir tos technologijos reik :)

paskutiniai keli bandymai pasiekt papede parode, kad nu ka, valdoma ta lenta, ir ne taip ir sunkiai visai :)

nerealus jausmas pajaust, kad priristom kojom galima kontroliuot ta ciuozianti daikta :)
jega, uzmotyvavo ilgam :)

tai ka, kita savaitgali - antras dublis :)

the day the music died

2009-11-19T18:41:00.000-08:00

I was listening to one of my favourite songs "American pie" and decided to google something about it :) and guess what? this song is written about the day of my birth, february the 3rd, well, the year doesn't match, but still :) so, it turns out, that my birthday is worldly know as "The day the music died", how sad is that???
As holly Wikipedia says: On February 3, 1959, a small-plane crash near Clear Lake, Iowa, United States, killed three American rock and roll musicians: Buddy Holly, Ritchie Valens, and J. P. "The Big Bopper" Richardson, as well as the pilot, Roger Peterson. The day was later called The Day the Music Died by Don McLean, in his song "American Pie."
Besides, i share a birthday with Felix Mendelssohn, american gangsten Pretty Boy Floyd, serbian basketball player Vlade Divac and a bunch of other celebrities.
Also on this day Wooodrow Wilson left this world.
Interesting, what you can find on the www :)))

chinese population problem :)

2009-11-16T23:49:00.000-08:00

Just today, while stuggling to get the cheving gum out of its pack, i've realized what is the problem with China, and why it can't control the growth of its population :) the problem is very simple: Packages :)))

chinese seem to pack everything, starting with a toothpick and ending with a car to lots and lots of layers of package material :) and here it comes, immagine you need a condom right here and now, and to get it, even if it's in your pocket, you have to go a long and tiring way, so most of people just give up in the fight :) and even if you don't give up, and win it over, it's still chinese quality :)

Kinu siena paimta :)

2009-10-25T09:01:00.000-07:00

Karta Mao tare: “tas, kuris nekope i Didziaja Kinu siena, nera tikras zmogus”. Taigi va stai, po 23 gyvenimo metu pajutau poreiki zmogum pagaliau pavirst. Vos penkiu minuciu idirbis ir kovinis burys paruostas, dar pusdienis ir bilietai jau kisenej :) o kovinis burys visai neprastas susiformavo, musyje jau ismeginta Lietuvos ir Kolumbijos asocijacija :)

Naktinis traukinys, rytinis autobusas, ir stai sutinkam keleta pasimetusiu ir jau gerokai padurnintu amerikieciu, kuriuos tuoj ijungiam i bendra transporto mazgo sturma ir kaip tikri pizonai likusius 80km vaziuojam taxu :)

Visai netiketai pries akis iskyla Ji, siena :) Baltu itaka nugalejo ir tolimesniam grobimui pasirenkam ilgiausia ir sudetingiausia marsruta, bent jau kalakutu fermos apmazinimas tokiu atveju garantuotas :) visiskai naturalu, nes vietom teko lipt i vertikalia siena arba slyst zemyn per akmenynus :)

taigi taigi, o tada mes lipom, kopem, ropstemes, kabarojomes ir visais kitais imanomais budais sturmavom ta nuostabu du tukstancius metu gaminta dirbini :) ir taip keliauji tuos 15 km, atrodo nelabai kas keiciasi, bet neimanoma nustot aikciot ir visaip kitaip reikst savo emocinius potyrius. Aisku kinai nebutu kinai, jei ant kiekvieno kampo nesiulytu kokio daikto igyt, bet kad jau uzsikabarot nelegva tai dazniausiai apsiriboja vandeniu, kola ir T-shirts’ais su uzrasu “I’ve climed the great wall”. Tokius parduoda ir papedej, jei vistik ir nekopiant noretum pasipuikuot :)

zodziu 5-6 valandos gero aktyvo ir tada pamatau tai, apie ka svajojau jau ne vienus metus, tai ka amerikieciai vadina zip line, arba ropeslide, arba dar flying fox (zinau, sitas geriausias:)) ir abejoniu nekilo :) jau po 15 minuciu visi graziai susirikiavom eilutej praskrist nuo vieno kanjono krasto iki kito virs puikucio zaliai melsvo ezero su butaforiniu kriokliu :) wow, jausmas nerealus :) tobulai iprasminantis tobula sestadieni :)

Kinu siena paimta :)
Mao gali mumis didziuotis :)

Jusu,

K

P.S. vaizdai cia: http://public.fotki.com/kelpe/the-great-wall/

where i've travelled :)))

2009-10-21T01:33:00.000-07:00

truputi pazaidziau su zemelapiais :)))

visited 41 states (18.2%)
Create your own visited map of The World

nuotraukaites :)

2009-10-18T02:05:00.000-07:00

http://public.fotki.com/kelpe/

pagaliau zadetosios nuotraukos nuo Kinijos zemiu :)

labai trumpai is Zhengzhou

2009-10-12T20:34:00.000-07:00

Praeita karta kai ketinau parasyt kazka, nepavyko, nes teko sprukti is internetines pries kompui sprogstant, tai dabar galiu brukstelt kokiu tais nudienos aktualiju :)o aktualiju netruksta is tikro :)

siandien priespaskutine vojazo diena, laukiu traukinio i pekina, o poto kazkada dar bus ir traukinys namo i ciunga cianga :) zodziu is papilves atgal i aki gaidzio parvyksiu :) ryt vakare kazkadatai tikiuos pavyks namus pasiekt :) bet namai tai jauciu idomus bus, nes budama labai apdairi pamirsau atsikratyt keletos daiktu, tokiu kaip salotos lapai ir vandeny mirkstanti roze, tai itariu galiu rast namie draugu is mongolu kambariu :) reiks kazkaip itikint tarakonus atgal pamegt mongoliska gyvenimo buda :) nors reik tiketis geriausio, ir gal viskas bus puiku :) oj, o dar apie traukinius :) katik islipau is vieno, kuriame 26 valandas praleidau :) bet jau toks geras buvo :) isidemetinas toks sakyciau netgi :) kadangi pirkom bilieta vos pora valandu pries traukini, tai buvo belike pirmos klases vietos, soft sleeper, tokios keturvietes kupe :) bet ne tame esme, o geriausia tai, kad jei nori karsto vandens, tai gali eit i specialu kambari peciuko, o ten jau kaip sakant, pasiimi malku, uzsikuri krosni ir lauki kol jinai boileri prisildys :) labai toks tiesiog paivairinantis traukinio niuria atmosfera aktyvas :) va, o vojazas tai buvo toks hyperactive, nes netruko nuotykiu ir vietu aplankytu, zaibo greitumu puse kinijos aplekem :))) zodziu prase jum linkejimus perduot:

kungfu meistrai is saolinio,

terrakottos kareiveliai,

pandos,

didziausias pasaulio sedintis buda

ir dar daug kitu, tai vat ir perduodu :) zodziu kinai vistiek jie savotiski, viska garsiai daro, kupe paskutiniam tai susirinke arba verslininkai arba turtingesni pensininkai buvo, o mum tai teko "sugyventiniai" is to jau verslininku luomo, tai jie tokie nepatvarus ryskiai, nes vakare isgere turbut po buteli alaus ir visai nusitase, vis norejo atidaryt duris ir parukyt pro jas, tai teko griebtis baltisku metodu ir skelbti kara, jie greit ismoko pamoka, o ryte tuo labai pasidziauge kai pamate mano shaoline igyta karda kovini, jau butu leke galvos :))) zodziu viskas visaip, as siaurai nemoku, tai kaip visada, geriau gyvai papasakosiu ;) jusu,Kriste arba (KiLiSi, kaip kartais kinai vadina :) )

Lithuania&Colombija vs. North Korea

2009-09-22T05:42:00.000-07:00

o mielieji :) pasakykit, kam patinka popieriai, eiles ir biurokratija? :) va, ir as taip manau :) o jei dar prie kiekvieno is situ materiju pridesim po budvardi kiniski/kiniskos/kiniska?? isvis nekas :)
tai sakyciau reikia juk prasimanyti pramogu pora valandu stovint eilej prie dokumentu tvarkymo migracijos punkte :) tai vat galiu pasidalint dabar patirtim, ir pasiiaiskinti, kad jei Siaures Koreja pultu Lietuva, nepyktumet labai ant manes :)))
Siaures Koreja kad ir kaip mustruoja savo piliecius, taciau tie keli unikumai, vienetiniai modeliai turintys pasus visai nepasizymi disciplina :) nepatinka jiem eiles, tai lenda pries visus :) siandien truko kantrybe ir nusprendem papramogauti pamokydami korejiecius tvarkos :) sudarem kovini vieneta dvi lietuves ir kolumbietis ir stojom i musi :) o buvo smagu, skambejo zodziai gal desimcia kalbu, visi juokesi, kvatojosi ir visaip kitaip smaginosi, isskyrus korejiecius kurie i mus rode pirstais, sauke vardais ir saliu pavadinimais ir visaip kitaip grasino susidoroti :)
jau matau kaip Kim Jong Ilas ruosia tas abi savo salies raketas, viena link Lietuvos, kita link Kolumbijos :) bet mus gins NATO, bent jau Lietuva, o Kolumbija irgi nepescia :)
zodziu, jei tai paskutiniai zodziai is manes, zinokit kritau sunkioj kovoj :)))

le plus grand voyage :)

2009-09-20T03:31:00.000-07:00

Ko nepavyko nukaut praeita savaitgali, atejo metas paimti situ :) Kol dar keliai neuzledije ir pragaras neuzsales siaures link paviliojo Changbaishanio kalnai. Nors neva tai isvertus pavadinimas skambetu mazdaug "Amzinai balti kalnai", bet sniego aptikau viso labo pora sauju, ir tai teko gerokai paieskoti paciose virsunese :))) bet nu negi tai pamaisys :) bus to sniego, bijau, kad net per daug :) uztai tripas gavosi super duper, uzkrove energijos ilgam, ir motivacijos pilnas kisenes dar pridejo :)

zodziu sukimsau i kupriaka naujaji pirkini, 4lt kainavusi termosa su karsta kava ir pirmyn :) kad jau naktinis traukinys ir 8 valandos kelio, tai verta apsirupint :) stoty sutikom gal milijona kinu, pati ta vieta zinant, kad sita musu ciunga cianga truputi kiauliu gripas puola ir visiem antsnukius isdalino, bet negi tai sukliudys baltam? nu come on :) antsnukiai taip ir pasiliko gulet stalciuj, neigyvendine savo tikslo, kaip kad padare ju broliai ir seserys pakliuve i rankas mongolam, rusam ar dar kokio kitokio plauko tipeliam :)

traukiny eilini karta susilaukem demesio is visu pusiu, visi kinai diskutuoja is kur mes: rusijos ar amerikos, nes tik dvi valstybes be kinijos pasauly egzistuoja :) paziuri, sako, nu pagal apranga, tai turbut is amerikos :) tai nezinau, ar cia apsidziaugt situ ar jau eit keist rubus po tokio ivertinimo :)

paryciais jau stebejimo punkte susirenka ir konduktoriai :) vienas ikyriai propaguoja antra megstamiausia, po spjaudymosi zinoma, kinu sporto rungti: barskina du graikiskus riesutus :) ir jau tiek smagu jam, kad net stotele pramazina :) o mes issilaipinam savajam Yanji :) cia irgi geras, nes gatvese pasalu pridaryta neaiskios paskirties, pvz eini sau, o kokia gal 40 cm aukstyje nutiestas trosas nuo namo iki medzio :) cia gal naujas zvejybos metodas koks :) nes ikliuna visi 100% :)

kadangi iki galutinio tasko lauke dar 3 valandos autiku, tai tuo metu atsirado visai netiketa galimybe susipazint su kinu darbo metodais, ypac keliu remonto srity :) labai patinka, vaziuoji sau betonkeliu, kaip balne autike, totaliai iki lubu sokineji :) bet cia ne metodas, metodas tas, kad kam kinam pirkt technika kelininku, jie pasodina kokia 20 zemaziuriu ant kelio, duoda po plaktuka, ir tie ten kala tas duobes visa diena :))) ale rezultatas akivaizdus, nes kiaura para dirba, atgal kai vaziavom, jau skyles iskaltos buvo :) isivaizduoju, kokiom priemonem po to jas asfaltuoja:)

tai va, zodziu regionas ten geras, pamaciau turbut graziausius krastovaizdius savo gyvenime ir ezera, kurio kitam krante Siaures Koreja :) turbut jei stebi mane, tai galvos, kad snipas, renku iformacija, aplink sienas vazineju sau :) o per sita kalnu zona tai siaurieciai megsta begt i kinija ir apsimest jau cia pritapusiais vietiniais legalais :) sako, kartais itikina :)

per visa tripa nemaciau nei vieno baltaodzio, tai jau nebestebina, kad kinai nori kartu fotkintis ir kartoja kiekviena zingsni :) vienas fotografas paskui mus lipdamas per tvora ir eidamas prie skardzio ciut nenusirideno, reikejo zmogeliui laikytis savo kolektyvines visuomenes tradiciju, o tai vos infarkto negavo :) bet labai linksma, kai padarai kokia nesamone, tai kinai butinai turi irgi taip pat padaryt, nes gi ziauriai fainai :) o jei dar moka zodi hello, tai butinai is visu pusiu rekia ir jau jauciasi pabendrave su uzsienieciais :) whohoo, kaip iprasmina ju buti :)

o dar labai faini tie vietiniai, kur apsede hot springsus, verda juose kiausus ir pardavineja, dar ir desreles ir kokuruzus verda, tai gali pvz isigyti kalnu saltinelyje virta kiausa ir jau visaip paskanaut, nelabai kuo skiriasi nuo standartines pasiulos, bet efektas neprastas :)

tai va, gamta gamtai, bet va nakvyne kokia gera apturejom, nes isikurem tokiam garde, kur tipo vienas kambarys pritaikytas gyventojams pasaliniams, o aplink iejima indes kazkokios ar indenes sugule miega ir registratura zaidzia :) kambary viso labo vienas tarakonas ir toks draugiskas atrodo :) bent jau taip manes is pradziu :) bet va nakti paaiskejo, kad cia ir daugiau gyventoju yra, ir jie visai nepatenkini musu isibrovimu i ju guzta. prabudau gal antra nakties, nes . . . kazkas perbege per pagalve :) hmz, idomu, turbut jei bijociau ziurkiu, tai buciau jau nepakilus ta ryta :) nes kai sumaniau issiaiskinti naujo draugo kilme ir pakeliau akis, pamaciau i mane kuo labiausiai susidomejusiu zvilgsniu ziurincia tokia katino dydzio ziurke, negana to, sedi ji sau man ant lovos atbrailos tiesiai pries akis gal 5 cm atstumu :) ryskiai norejo bendradarbiaut, bet kai pakalbinau tai tik uodega mostelejo ir dingo :) na, likusia nakties dali miegojom su sviesa :) buvo pastebeta dar viena drauge, kiek mazesne, bet ne maziau zingeidi, tiesa, sita i lova nelingo, uzsiiminejo vietiniu tapkiu nesiojimu is vieno kampo i kita :)

vaziuojam autiku atgalios, o autikas kad lipa per kalnus, be jokio puksejimo, net pagyriau technine bukle jo, bet nu nebutu kaip tycia, jau kad kirs ant stabdziu su tais zodziais mano, vairuotojo desnioji ranka tik sast per duris ir isbego kazkur, visi pro langus ziu, kas cia ka numuse gal, o jis ne, pasirodo pamate gera kibira pakelej, tai nusprende pasiimt, nes vistiek kelias gi vingiuotas, matomumas gal 25m, negi neidomu :))) isvis labai gera transporto sistema, nes nesuprasti kas kur ka daro, kur vaziuoja ir kur sustoja, per langus tik keiciasi paketais visokiais, o kiekviena nauja keliaivi prie autiko atlydi visa gimine ir moja nosinaitem, sekmes linki :)))

zodziu kinai geri, o kai tripa vainikavo vienoj kamurkej prancuziskai prakalbes korkinis, tai isvis sakyciau uzsiskaite pramoga savaitgalio :)
sorry, trumpiau neisejo, cia ir siaip labai minimaliai apibreziau, nes buvo visko labai daug, sunku net nupasakot, bet zodziu va, vyksta viskas :)

pirmasis vojazas Kinijoj :)

2009-09-13T19:13:00.000-07:00

o mielieji :)

le voyage commence :) nors pagal pirmini plana si savaitgali turejo but nukauti Changbaishano kalnai, bet del elementarios priezasties planas pasisuko kita linkme :) o priezastis paprasta, kinai irgi daug juda ivairiais tikslais, taigi dvi dienos pries kelione, bilietu traukiniui namo nebebuvo :) teko imtis atsarginiu priemoniu ir sekmadieni dedikuoti artimesnio, tik uz dvieju valandu kelio ir tik 2 milijonus gyventoju turincio miestelio Jilin apziurai :)

o buvo ispudinga jau nuo pirmu minuciu :) nors ne, is vakaro viskas prasidejo su kiniskos degtines buteliu uz 3 litus. Stabiliai, pats brangiausias koki sugebejom rasti :) kilnus tikslas: artai nostalgija nuslopint, artai kiauliu gripa, zodziu jau vakare buvo aisku, kad kelelis neprailgs :))) ir neprailgo, nes is stoties i traukini net eit nereikejo, inese minia :) jau kaip sakant go with the flow ir niekur nepasuksi i sali, kur minia, ten ir tau jau lemta :) "pasimegave" visuotiniu demesiu, fotoaparatu blykstemis ir praplatejusiom kinu akim i musu puse, po dvieju valandu issilaipinom Jiline :)

Pirmas tikslas - Konfucijaus sventykla, nes reikia nusilenkti aukstesnem jegom juk :) siaip ne taip, tris kartus apsuke rata aplink rajona atradom tarp bloku sukista ir suslepta sventykla, apeje rata palei tvora radom ir iejima :) o ten, remontai remonteliai, viskas isvartyta, sukasineta, sujaukta, bet harmonija nenukausi taip lengvai, zodziu gerokai panagrineje ir nukove keleta neprastu kadru, apziureje sventyklos varpus is vidaus, tiesiogine ta zodzio prasme, patraukem toliau :)

o ka toliau, o toliau miesto pramogos :) visa diena :) eilini karta isitikinau, kad kinai nezino kas yra individualizmas ir kolektyvine visuomene tikrai geriausias ju suredymo metodas :) visi sau kartu soka dainuoja jie ten miesto aikstese, visi kartu i uzseniecius issprogdina akis :) beje, per visa diena, maciau tik viena vieninteli zmogu is pasalies, ir jis atrode labai nustebes mus pamates, tai sau issisiepe iki ausu ir sake: hey :)

zodziu va :) aj, ogi dar labai gera botanikos ir atrakcionu parka aplankem :) toks panasus i musiski Vytauto :) tik dar turi apzvalgos rata, kuris stovi pizzos boksto principu ir traska braska kaip pensininko kaulai po gero maratono :))) bet isbandem :) video medziaga uzfiksuota, kaip jau manem, kad tas braskesys paskutinis musu isgirstas garsas bus :) bet isgyvenom, ir net sakyciau smagiai visaip :)

zodziu nuotykiu buvo nemazai, bet laiko stoka apriboja ju pasakojima :) placiau prie kavos puodelio kadanors :) nes nu neturi kinai kavos cia normalios, taip pasiilgau kokios nors latte ar kito kokio panasaus pizonu ismislo :)

kaip diena, taip naujiena :)

2009-09-06T07:35:00.000-07:00

aha, va stai, Kinija :)
nu ka zinau :) geras dylas gal visai, nors buvo momentu, kai norejos viska mest ir namu link judet :) bet jau praeity manau ir naujai atmerktom akim viskas tampa imanoma :) pagaliau gavau neta kambary, ir jau beveik nukoviau facebooka, galiu skaityt viska, tik rasyt neduoda :) gal dar ir ta kliuti paimsiu artimesniu metu, nors neatrodo, kad daug vilciu butu sitoj kovoj nugalet :)
o siaip tai geras tripas nutiko :) vilniuj berniukas icheckino lagamina iki pat changchuno, ko pagal ideja but neturejo, tai jau visa laiminga tiesiog buvau :) tiesa, veliau visai atsitiktinai paaiskejo, kad apgavo jis, nes dar atsitiktiniau radau ta zalia daikta pekine :) ir gerai, kad radau, nes kukuociau dabar be jokiu daiktu :)
aciu labai mieliesiem, kurie atejo i oro uosta manes islydeti, buvo labai miela matyti jusu mielus veidus :) jus nuostabus :) o helsinky, tai sakyciau pasiseke, nes turejau tik pusvalandi pakeist lektuvui, bet atidejo boardinga biski, tai pats tas :) o pekine turejau laukt 7 valandas, bet netiketai palaukiau tik viena ir pasikeiciau bilieta ankstesniam skrydziuj :) bet kinai - nenugalimi :) negana to, kad southern china airlines pateike toki lektuva, jog suabejojau, ar jis pakils, jau nekalbu apie nusileidima :) bet pakilo siaip ne taip, tiesa valandele kita veliau nei grafikas :) bet visi harmoningi, tai dzin :) svarbu twin peakso muzika groja ir jau jiem smagu :) ir dar visoki smagus uzrasai kabo visur, pvz "Gets hold of arm rest to fall the wound carefully" , tai cia autike toks vat sau, gali paskaityt, ir iskart suprast, apie ka kalba eina:)))
neduoda kinai fotkiu uploadint, tai gal rasiu koki sistemos apejima, tuomet parodysiu visokiu smagiu nuotraukeliu :)
Siaip labai geros kainos cia, nes su taxi uz 2-3lt gali visa miesta apvazinet, o uz pora litu univero bare toki patiekala paimt, kad neiveiksi niekaip :) bet aisku visko yra :)
dar didelis pliusas, kad gera gavau kambarioke, tiksliau ji atejo pas mane ir pasiprase kartu gyvent :) smagi tokia mergaite is Tuniso ir sneka: chinese, french ir english, tai patinka, rami tokia sau visa ir miela, rupinasi visais visaip :) arabiska natura :) bet ne riestu pirstu maniera :)
Aj, dar cia visi skundesi, kad tarakonu randa, bet as viena tik maciau pirma vakara, jauciu pamate, kas pas mus kambary maisto ne kvapo, isejo nosis nukabine :)
Aj, dar nepasigyriau, kad gaidzio aky gyvenu :) pasirodo kinai savo sali gaidziu laiko is konturo ir vat mano changchunas, chunga changa - gaidzio akyje :) o siaip tai toks miestas su tukstanciu monolitu gamybos procese, kurie taip ir vilioja nuo stogo zemyn pazvelgt, gal reiks kazka sumastyt, itariu rasciau nesunkiai norinciu :)
o kad siandien sekmadienis, tai visokiu idomybiu maciau :) ryte kazkaip nesimiegojo, tai atsikeliau 6 ir nusprendziau pabegiot truputi aplink ezera, cia toks parkas geras salia yra :) ir ka jus manot? o cia aktyvas, visi kuriem virs 70 isseje i lauka, soka sokius visokius su veduoklem, skarom, kardais ar siaip :) o kai sokiai baigias tai likusia dienos dali praleidzia losdami kortom . . . durniu :))) patiko :)
o jaunesni sekmadienio proga irgi i gamta traukia, tai susinesa palapiniu ir kolonkiu i parka, sulenda i jas ir karaoke dainuoja :) tokie geri :) shakes :) nu ir uzsienieti megsta, labai kalbina ir visaip ziuri is visu pusiu :) labai jau ten jiem knieti visiem pasiidomaut :)
na, gal tiek pirmam kartui :) poto bus daugiau, nes jau daug voyago minciu sukas galvoj, kitam savaitgaliuj arba siena arba heaven lakes laukia :) kol dar neuzsalo pragaras :)

hitting the clouds :)

2009-09-03T03:09:00.000-07:00

na ka, mes su scratu siandien kylam i lemiama sturma.

Pirminis marsrutas:
Kaunas->Vilnius->Helsinki->Beijing->Changchun
ziuresim kas bus, bet lengvoj kovoj nepasiduosim :)
kaip sako vienas mano mylimas zmogus: the moral of the story is never to give up :)

kaip atsiranda vaikai?

2009-08-25T00:31:00.001-07:00

ziauriai smagus filmukas :)

2009-08-12T05:32:00.000-07:00

na ka, bilietas kisenej :)
Kinija, lauk manes :) rugsejo 3d kylu i lemiama sturma :) bus idomu, Mongolijos, Sibiro ir Siaures Korejos kaiminyste ir 11 milijonu kaimelis keistu pavadinimu Changchun:)

Apie Afrikos vaikus :)

2009-08-04T03:11:00.001-07:00

projekto "Mes ir Afrika" vaizdine medziaga apie Lietuva ir jos vaikus :)

Autostopo klubas "Keliaivis" vykdo projekta "Mes ir Afrika", kurio tikslas suteikti galimybe Lietuvos ir Afrikos vaikams pazinti vieni kitus. Pirmoji vaizdine medziaga apie Lietuva skirta Maroko vaikams:)

atsakomoji vaizdine medziaga filmukui apie Lietuvos vaikus :)

paskutines dienos Korejoj . . .

2009-07-18T02:13:00.000-07:00

Jap, va ir prabego visos mano keturios savaites beveik :)

kazkaip net nepastebejau, kad jau laikas namo tuoj :) gerai, kad neturiu iprocio lagaminus krautis is anksciau, nes turbut jau dabar pradeciau panikuot, kad nespesiu:) na beliko tik sekmadienis ir tada ilga kelione namo, bet itariu, kad prabegs gana nesunkiai. Tikekimes, nes kai tikiesi, kazko gero, gali daznai gautis blogiau, ania? na bet ne esme cia :)

is tikro tai nerealus menesis buvo, nes per ji pamaciau turbut daugiau Korejos kulturos ir gyvenimo nei kai kurie korejieciai per visa gyvenima pamato, nekalbu jau net apie uzsieniecius :)

dabar jau visi baige programa galim vadintis Chung-Ang alumni 09 :) bent jau taip mus pavadino iteikdami diplomus ir sventinius medalius :)

Kaip sako propagandiniai filmukai: I AM CHUNG-ANG :)

tarp indie rock ir demilitarizuotos zonos :)

2009-07-09T08:13:00.000-07:00

eiii, zinokit koki gera apturejau siandien toosa, negana to, kad puse dienos grojom visokiais shustrais korejietiskais bugnais, kuriuos jau visaip kaip pamilau ir noreciau i lektuva pasisodint (bet bijau neduos), ir matavomes tradicinius kostiumus, tai dar uzdalyvavau korejietiskam indie rock festival, kur grupes visokiu idomiu pavadinimu prisigalvoja ir scena iliuminuoja visom imanomom paletes spalvom :) pavadinimai nenugalimi, nes pvz viska vainikavo grupe pasivadinusi "nusirauk nosi kol gyvas", sitas patiko labai man :)
o tuoj va po keliu valandu, nes inaktijo jau gerokai, keliausim i DMZ (demilitarizuota zona), iskart pateike apredu instrukcijas, kurios skamba mazdaug taip: no skirts, no jeans, no sandals, no sexy tops, no nail polish, no lipstick, no sunglasses, no strong colours, no military uniforms ir kt, zodziu iskart tampa aiskus visas pasiruosimo procesas :)
o ryt vakare kelias i balto smelio pajuri, tingiam savaitgaliuj truputeli nuo visos bendruomenes :) itariu bus geras, nekantrauju :) tranzas ir couchsurfingas eina i trasa :) whohooo :)

Koreja? Koreja . . . Koreja!

2009-07-05T04:34:00.000-07:00

o va prasau, kad itrauke i veiksma cia visaip jau :) prasidejo summer schoolas, tai suprantu, kad turi but aktyvo, bet kad sitiek nesitikejau :) frykiskai geras :)

Per savaite sugebejom perziuret visa Koreju istorija, pramokt kalbos, pasimokyt nacionalinio kovos meno taekkyon, pagamint vazu visokiu,

aplankyt teatra, padaryt vojaza i istorine sylla karalystes sostine ir dar daug daug visko :)

o jau kad geras tas taekkyon, gaila, kad lietuvoj tokio niekas nepraktikuoja, jau kaip megciau tai ne tas zodis, ten toks kova - sokis, savotiskai primena brazilu capoeira, ir labai smagiai atrodo :) ateme visiem cia ta pramoga :)

ir teatras irgi paliko be zado visus :) nanta theatre, negalima jauciu korejoj pabut ir nepaziuret, nes toks nerealus :) veiksmas vyksta virtuvej ir visi virejai toosinasi su visokiais rakandais ir darzovem :) zodziu perkusinis muzikinis toosas, tobulai :)

ir tripas afigienas, bet dar kolkas negaliu reziumuot, nes dar pati sau nesusideliojau minciu situo atveju :)))
whohoo, koreja veza :)

salis, kur tulikai kvepia cinamoniniais meduoliais :)

2009-06-26T07:13:00.003-07:00

jau siandien kokia diena gera apturejau :)
viskas prasidejo nuo to, kad bandziau pasinaudoti dar neirengtu metro, o toks zavus jaunas vietinis vaikinukas bande korejietiskai paaiskint, kad uz menesio prades metro vaziuot :)

taigi, teko imt autika ir vaziuot i numatyta keliones tiksla, shamanu sventykla, apie kuria labai smagiai rase lonely plannet (aciu minde) :) nuvaziuot nuvaziavau, bet i ta sventykla kopt teko ciut ne vertikalia siena :) uztai buvo verta, paslaptinga atmosfera, tik pauksciu ciulbesys :) taip sau bebimbinejant tik shast is krumu vyras toks, o nuogutelis nuogutelaitis, tik kuprine rankoj ir sako: i good man :) tada pasiule man pasislept krumuose ir ten penkias minutes palaukt :) gal kur kitur butu buve baisu, bet cia buvo ziauriai juokinga kai jis pasidejes kuprine nuejo paziuret ar nieko aplink nera :)))

ir visaip man aiskino, kad reik krumuose pabut ten jau :D bet nu ka, sakiau gal kitakart ir moviau jam pro pazasti :D kadangi po sio "pasimatymo" teko atgal pasukt kitu keliu viskas baigesi lipimu per tvora is sventyklos, tikiuosi nesupykdziau ten kokiu vietos dievu ir neatsius dabar man 9 nelaimes metu :) bet del viso pikto kiek veliau uzsukau i budistu sventykla, padalyvavau pamaldose, labai patiko :)

zodziu siandienos nuotykiu cia visu gal nerasysiu, nes buvo visko daug daug, bet esminiai punktai apie seoula:
korejieciai - labai fajni zmones, visi sveikinasi ir sypsosi, visada pagelbes, jei ko paprasysi;
viesieji tulikai kvepia cinamoniniais meduoliais ir turi neiprastos formos skyle grindyse;
didzioji dalis suvenyru puosiami svastikom;
maista gatvese karpo popieriaus zirklem, kad gautusi "vienas kasnis";
korejieciai labai megsta spalvotus telefonus, su kuo daugiau plastmases

azija isimylejus,
K

pirmieji Seoulo ispudziai :)

2009-06-25T03:04:00.001-07:00

ajajaj :)
laba diena is tolimojo rytu krasto :)
cia zinokit idomu :) dar kolkas nieko nesuvokiu, nes pries para isvaziavau is namu, vairavau 450km ir visaip kaip pasiekiau savo kuriam laikui galutini taska :)
o nuotykiu tai kaip sakant, dar atsizvelgiant i tai, kad neatsimenu kada miegojau, bent jau per paskutines tris paras, tai beveik neteko vogtelt, tai isvis :) zodziu lenkai oro uoste dave bilietu ir pasiunte i helsinki, ir ne bet kaip, o su kazkokia skarbonke mazdaug 50 vietu, ne lektuvu, pro langus snigo kylant, ir nejuokauju cia, rimtai, tai su salia sedejusiu suomiu jau ketinom sniego seni lipdyt :) pro lektuvo langa nusprendziau, kad suomija reik lankyt, nes nu gerai ten moka visokiu salu daug turet ir visaip kaip graziai atrodyt :) bet jau islipus helsinky, vantos oro uoste ( :) puikus pavadinimas) tai pasijutau nebe europoj, nes per visus ruporus kiniskai, japoniskai, korejietiskai ir ten koks desimtas balselis pasigirsta kokios nustekentos moteriskaites anglu kalba :)) ir aplink placiu akiu nelabai matesi, vienas kitas issigandes amerikonu kalakutas :)))
isodino i airbusa, visai toki smagu, su visokiom ten pramogu zonom :) gerai varem, praradau 6 gyvenimo valandas, tikiuosi atgal skrendant atiduos atgal :) bet uztai nejauciu jokio laiko skirtumo, nes siaip ar taip be miego, tai kazkaip dzin, va ziuriu daba 6 ryto, o cia pats vidurdienis :)
pasitiko oro uoste visokios idomios tetos, pamatavo temperatura :) ir siaip dar smagiai mazdaug kas trecias zmogus lektuve su respiratorium sedejo, ir visaip ten postringavo stiuardai apie kiauliu gripa :D imigracija susidomejo itin ir ziurejo mano zalia pasa ir bande susivokt, kas cia per valstybe ir kur tokia yra :D ir galiausiai susirado laisva kamputi pase, prie mauru vizos, ir idejo savo stampa :) ileido i sali iki rugsejo 25, bet gal greiciau grysiu vistik :)))
bet zinokit patinka, megstu :) truputi kitaip viskas, lengvai tariant :) taip eini gatve ir iskart viskas aisku, prirasineta, kazkaip akys bando nagrinet kaip kirilica, bet kotais nesigauna :))) idomu kodel :)
va, apsigyvenau sau, isikuriau, pamaitino kazkokiais korejietiskais koldunais :) bet atradau tobula ryziu gerima jau iskart :) toks gerulis, matau jau megsiu jo isigyt karts nuo karto :) ir is tikro tai nera taip jau brangu kaip galvojau, kad bus :) sakyciau viskas labai reasonable :) tik dar labai patinka valiuta, nes vis jau jei uzklausi kainos, tai sako 2000 won :D siuntineja cia jie visaip :D bet nieko, tuoj susidorosim itariu :)
kambary netas veikia, tai biski manau atsimesiu, nes i gera neiseis paskui :) bet va mano buddy sedi kitam kambary, ziuri korean tv ir laukia kol jau issiruosiu eit apziuret apylinkiu :)
tai jauciu ir einu, kad diena su naktim nesusimaisytu :)))
sorry uz padrikas mintis, komunikaciniai sutrikimai kalti :)

daug daug sypsenu jums is gero krasto :)

P.S. dar negaliu patiket, kad igyvendinau savo pastaruju 5 metu svajone ir atvariau cia :) whohoo :)

Aukstaitijos vigada :)

2009-06-19T14:16:00.000-07:00

viena grazu vasariskai lietinga savaitgali jaunuomeninis aktyvas susirenge i iskyla po Grazutes nacionalini parka :)

2009-06-03T01:01:00.001-07:00

Trumpa vojazo apybraiza vaizdines medziagos pagalba :)))

2009-06-03T01:00:00.001-07:00

:)

2009-03-21T11:31:00.001-07:00

na ką, už kelių dienų kovinė brigada juda dar netyrinėtos Mauritanijos link :)

Laukia bent 3000 ar 4000 km tranzo dykuma, ilgiausias pasaulyje traukinys, maurai, berberiai, Atlantas ir dar daug daug visko :)

dar didžiausios pasaulyje laivų kapinės

bus žiauriai geras :)

Stock, Holm arba Lok

2009-01-07T00:59:00.000-08:00

O mamma :) kokio veiksmo užvirė, sunku net patiket :) taip jau nutiko, kad šauni kukli 35 žmonių brigada nukovė gerą dylą naujakui pasitikt Stockholme :) pavėtyti ir pamėtyti, kelią pasirinko 18 iš jų :) kuo šauniausias forumas :)
Kadangi lėktuvas mūsų laukė kaimynų sostinėj, į kelią stojome su Rūtuliu ir jau antra mašina judėjom pirmyn :) pradžioj iki Panevėžio. Sustojęs vyriokas apšvietė apie Norvegijos ugniagesių pramogas, keliones po Antarktidą. Taip ir matau, kai prie – 40 jisai bėga lauk su maikonu, kad iš verdančio vandens kibiro sniegą išspaust :) aj, beje, pasirodo, jis buvęs mano kaimynas ir turim bendrų draugų :) nu kelionės gi žmones suartina :)
Biški pasivaikštom po Panevėžį kol bernužėlis peršauta koja ir įspūdingais kilimėliais pasisiūlo pavežt 300m į priekį, nu bet pabendravus paveža gal dešimt kilų iki Rygos kelio :) pakeliui dar randam eglę ir redą :)
Trečią mašiną nukaunam irgi greituoju būdu. Ir vėl sutinkam įdomybes. Iš pirmų lūpų sužinojau daugumos lietuvių krepšininkų algas bei ateities planus :) dar ir apie latvijos ledo ritulį, ir futbolą, ir bobslėjų, žodžiu nemenkai :)
Oro uoste jau laukė minėtosios mergaitės, pakeliui radom dar vieną paklydėlį. O ką toliau? Mytas, lėktuvas :) čia vynas liejosi laisvai, o žavusis stiuardas naujųjų proga pavaišino mus stiklinaitėmis :)
O tada mus pasitiko Skavsta. Nu tokia ne itin įstaiga. Bet, kad jau nusprendėm pasilikt nakčiai, tai teko imtis priemonių ir praskaidrint kasdienybę, čia į trasą išėjo slapti motyvai, gėrimėlis, žaidimėliai, pramogėlės, po to ir miegelis bandė ateit, bet nevyko, nes kokie tais pikti dėdės apsauginiai stebėjo kiekvieną akį ir įkyriai trugdė miegot, grąsindami pašalinimu :)
Tai ir neužsibuvom per ilgai :) prašvitus, o švito vėlai :) prisigaminom daug ženklų, įrodančių rimtus ketinimus pasiekt stockholmą (ar holmstocką) ir išėjom, rimtai, ir ėjom, ne tik išėjom :) po kokiu 5 km patvirtinom, kad švedai ne itin už tranzą, bet visvien variklį radom, tik neilgam, užtai išgirdau dar negirdėtą švedišką akcentą, pramoga nuo pat ankstyvo ryto :)
O tada mes sutikom draugų ir policijos :) ir susėmė, ir pavežėjo iki sekančio taško :) o sekantis taškas, žinomas POSŪKIO vardu, tai nepakartojamas. Čia turėjom progos sumušti strigio rekordus, ir dar kaip :) ir dar turkai pasitaikė, ir reikėjo juos primygtinai nuvyt šalin, iš trečio karto suprato, kad mes nebūsim draugais :) bet nieko, smagios kelio dainos po keturių valandų, neprarandant vilties, davė savo vaisių ir pasiekėm tą jau tikslą vadinamą. Ir vėl strigom, tik šįkart puikiojoj stoty, belaukdami vieni kitų, užtai buvo smagu :) tuoj suadministravom žalių devynerių skonio kepurę :) gera pasitaikė :) Kepurės pagalba buvo stabilizuota pusiausvyra, o tuo pat metu ir suderinta pobūvių salė :) vienas iš dviejų rastųjų hostų pasirašė priimt visus mus 18, truputį netikėta, bet kaip patinka :)
Susilaukę pilnos brigados pajudėjom “namų” link :) hahah, pasitiko ir susimastem :) kilo įvairių minčių, bet populiariausia buvo: “grynas michael’as”, suprask, Jacksonas, o jis tarė “hi, I’m Mikael”. Atėmė daugumai :) Tomas pasiūlė visiem saugoti savo “šiknos vainikus”, adaptavo šį pasiūlymą visiem grupės vyram :) o kokie įdomumai laukė namie? Ogi trys lenkaitės ir puodai mišrainių :) ilgai netempę, ėmėm gaminti kokteiliukus, arba ne, ir bendravimas įsisiūbavo :) nurautai :) mezgėsi naujos pažintys ir draugystės :) skambėjo dainos ir šūkis “fuck the neighbours”, sukosi šokiai, visi nuoširdžiai mokėsi, o Maiklas ruošėsi egzaminams :) ir tas lemtingas momentas, vidurnaktis, tiesa, pirma Lietuvoje. Paminėję jį nieko nesupratusioje kompanijoje iš kitų kraštų, tuoj įtikinom, kad naujų jau sulaukėm, o dabar metas pažiūrėt, kaip juos paminės švedai centre :) ilgai nemarinavę, dalis grupės ten ir išgužėjom :) o ten tai buvo įdomu :) pirmiausia sienom lipom iki metro, o ten lipom turėklais ir bordiūrais, apsauga pakraupusiom akim stebėjo tokį siautulingą įžūlumą :) tuoj prisistatė naujas draugas, taręsis italu, bet visvien netikiu, kad sakė tiesą, man jis kaip iš akies luptas turkas :) draugas buvo pramoginis tik pradžioj, vėliau buvo nuodugniai kuriamas pabėgimo planas ir spendžiami spąstai :) o dar buvo gyva grandinė, bėganti per minią, tekila, daug fejerverkų, pro šalį einančios moteriškaitės dovanotas šampanas, sveikinimai, bučiniai, šėlsmas :) naktinė ekskursija po miestą, italo palikimas, uga chiaka aplink eglutę, šokiai prie minios ir priešais ekraną :) naktinis metro nukovimas, gryžimas :) ten likusieji laukė jau visi šiltučiai, pasirengę tęsti iki paryčių, taip ir nutiko :)
Rytas ir metai prasidėjo namine kepta duona ir katilu košės susėdus rateliu ant žemės :) kaip viena didelė šeima visi džiaugėsi situacijos ir Maiklo teikiamais malonumais :) išsivadavę iš ryto, atvirtę žmonėmis patraukėme miestan, vėl nukariautas metro, ir jau pažįstami žvilgsniai iš visų kampų :) slusseno stotele, promenadas Stockholmo senamiesty, vaikinų pamėgta nuogutėlė mergina viename iš skersgatvių, thai buffet ir jį reklamuojančio žmogaus – sumuštinio netikėtas apkabinimas :) jam tikrai pasidarė šilčiau kai jį apglėbė ir ėmė šokdinti dvidešimt linksmų lietuvaičių :) dėdė skulptūra su cigarette, kuris demonstravo naujausias sezono madas ir žavingai gniaužė kumštukyje balionėlį :)
Dar po keleto valandų, išlydėję anksčiau namų link pasukusią grupelę, ėmėmės krautuvės paieškų. Norėjom pakraut vežimą ir vakarienę hostui pasiūlyt. Sekėsi nekaip, bet galiausiai atradom ko norėję. Tiesa, pakeliui biški pasimetėm vieni nuo kitų ir susiformavo du štabai, vėliau ženklinę sėkmingą bendradarbiavimo užmezgimą bei verslo planų kurstymąsį :)
Taigi, namus pasiekusi kuopa tuoj ėmėsi gamybos. Aplinkui sukosi išalkę veidai ir nekantraujančios akys, katile kunkuliavo patiekalai ir gėrybės :) sulaukę išsvajotojo momento, supuolė visi skėriai ir . . . neįveikė nei pusės paruoštojo delikateso, vistik akys norėjo daugiau nei skrandukai :) vakarėliui įsisiūbuojant buvo surengti bandomieji egzaminai ir visi iki vieno išmėgino garsiojo ir audringojo HA manevrą. Visiem taip patiko, kad kai kurie nuėjo į pogrindį besiramstydami sienomis :) likę gyvi ėmėsi meduolių gamybos. Kreivas prigamino daug by**ų, kuriuos poto visi skaniai krimto, visi kiti – tiesiog išradingų ir prasmingų padarų :)
Sulaukę vaikų paklydėlių, sulaukėm dar daugiau, igriuvo butan pilnomis kuprinėmis ir pažėrė turinį ant grindų, su juo ir istorijų :) kuprinių turinys buvo gal trys dešimtys, o gal ir daugiau vaisių ir daržovių, o istorija buvo kupina juoko iki ašarų :) mūsų berneliai surengė akciją atrakciją, žaidimo taisykles, lenktynes ir konkursus :)
beveik vietinio žinovo nukreipimu buvo palydėti link nemažo supermarketo, kuris atsikratinėja out of date produktais. Čia pasidalinę komandomis vyrukai puolė kimšti kuprines. Taškus skaičiavo atsižvelgdami į laiką, kuprinės turinio įvairovę ir užpildymo laipsnį :) belikus keletui minučių iki paskutinio traukinio atgalios, į kuprines skriejo visa, kad pažįstama ir nematyta :) galutiniam režultate, ant buto grindų pažiro bananai, obuoliai, kriaušės, vynuogės, bulvės, morkos, paprikos, pomidoriai, baklažanai, porai, špinatai, petražolės, apelsinai, imbierai, salotos, čili pipiraičiai, citrinos, agurkai ir kitos gėrybės. Tuoj ėmėmės apdorojimo darbo ir buvo paruoštos penkių žvaigždučių vaišės. Pramogos tęsėsi iki paryčių, o tuomet radaras užfiksavo laisvą lovą, o minkšta, o gera. Kadangi norinčių į ją buvo ne vienas ir ne du, galiausiai buvo sužaistas human tetris ir sumigome kas kaip :) netrukus pažadino netikėtas prisipažinimas ir atsiprašymų lavina. Nelabai suprastas, užtai labai praprotintas hostas ėmėsi žalčio vaidmens :) ryte įspūdingu pažadinimu palikęs raštelį, laiškelį ir šiltą duoną iškeliavo į darbą, o mes suvykdėm dar vieną lobio apdorojimą ir skanavom nuostabias salotas :)
Išaušo paskutinė kelionės diena, nors ne, neišaušo, nes dienos nelabai ir pavyko mums pamatyt, kažkaip vis ją pramiegodavom, bet bet kuriuo atveju, prabudę, pačilinę, susipakavę, iškuopę namus iki spindesio, atsisveikinę su Rūtuliu, kurį palikom ten dar truputį pabūt, išjudėjom miestan. Čia nors ir ne vieningu pritarimu, tačiau buvo priimtas sprendimas važiuoti ne į oro uostą, bet į už neva penkių km esantį miestelį Nyčiopingą. Nors palaikymas šiam mano primygtiniam siūlymui atėjo tik iš vieno ar dviejų asmenų, tačiau galiausiai nusipirkom bilietus vienuoliktos valandos autobusui ir pasiskirstėm darbo grupėm :) mes su Tomu ir Mindaugu išjudėjom paskutiniam miesto apžiūrėjimui :) o pasiteisino dar ir kaip :) ėjom ėjom, atradom didžiausią pasaulio kalėdinę eglutę, o po to mažiausią senamiesčio salęlę, negana to, užėję vidun aptikom įspūdingą laivą – muziejų ir, visai netikėtai, pačiupę beužsiverenčias duris, pakliuvom vidun :) apvaikščioje, pačiuožinėję deniu ir pasigrožėję vaizdais išėjom . . . ančių šert :)
Grįžę į stotį dar nuhakinom nemokamos Mcdako kavos ir nukeliavom autiko link :) čia sutikom, deja bilietų negavusius Tomą ir Viką, jie pasiliko laukt kito transporto, o mes pajudėjom Nyčiopingo kryptimi :) smagiai prašnekėtas autobusas išleido mus ten kur ir tikėtasi. Apsivilkę šiltesnį rūbą iš vidaus su garsiuoju HA patraukėm jūros ieškot :)
Pakeliui jūros klausimu pakalbinau vietinio diskono apsauginį :) pasistebėjęs tokiu ryžtu, vistik nurodė kryptį, kuria sekdami, jūrą apėjom ratu :) būryje kilo maišto užuomazgos, kurios greitai buvo nugesintos ir linksmų nuotykių pasekoje vistik jūra radaruose atsirado :) prieš tai dar radom kalėdų senį, bandantį įlyst į kaminą ir žaismingą policijos ekipažą, nukreipusį reikiama linkme :)
Šokio ritmu pasveikinę jūrą, apsišiltinom dar vienu rūbeliu ir patraukėm oro uosto ieškot :) tuoj buvo sutranzuotas limuzinas, iš kurio išlipę linksmi jaunuoliai bandė mums paaiškinti, kad mes vistik iš Latvijos :) dar sutikom kitą policijos ekipažą su mielu šuneliu ir ne ką mažiau mielesniu jo vadovu, kuris pasitikslinęs ar tikrai eisim pėsti į Skavstą, parodė pirštu, kurį kelią pasirinkti :) taigi taip koviniu žingsniu, kas lėčiau, kas greičiau patraukėm ten :) praėjom ir durnių gydyklą ir kitų įstaigų :) galiausiai nėrėm į naktį. Suformavę greitaeigį būrį, rodėm kelią lėtesniu žingsniu sekantiems draugams :) kiekvienas sustojimas, virsdavęs nauja pradžia, davė kažką naujo :) taip pamažu su daina pasiekėm beveik tikslą, kuriame truputėlį apsistojom, gi rūbus reik visus išbaigt ir šiaip :) čia įvertinę Tudkos šou, mėgavomės vaizdiniais ir dalinomės įspūdžiais apie kritusias žvaigždes :)
Oro uostą pasiekėm su trenksmu. Žmonių buvo daug, bet mūsų energijos dar daugiau, todėl nelikom nepastebėti, net ir smigę į mišraines pakėlė galvas pasižiūrėt, kas vyksta :) o čia prasidėjo vaišės, visi ėmė traukt lauk, ką užkaupę. Labiausiai visus sukrėtė ir sužavėjo Mindė, kuris išsitraukė du Carlsbergo skarbonkius :) atgavę amą kolegos įnirto į palendricas ir kitas gėrybes, kol atėjo metas lipti lėktuvan :) tiesa prieš tai dar visi draugiškai susidomėjom LAPINO KULTO reklama :) radę draugų, net nepastebėjom, kaip išlipom Rygoj, kuri mus pasitiko sniegu ir šaltuku. Tačiau visų svarbiausia, mus pasitiko balionuotoji kompanija, belaukianti LATROBUSO, ne kas kitas, kaip buvę kompanjonai, truputi užstrigę Rygoj po grįžimo prieš dvi dienas :)
Ilgai netrukus suformavę kovinius vienetus apžergėm šalikelę ir pasileidom namų link. Iki trasos vežęs autobusas pasitiko mus su pikta teta kontrolierę, kurią labai erzino mūsų negrabumas latviškoje valiutoje, o dar labiau papiktino ratelį sukantis butelaitis su alumi, tiesa suvyniotas į gražų kalėdinį šalikėlį :) ir tetai buvo nė motais, kai Tudka, įjungęs nekalto vaiko pavarą, paaiškino, kad ten tik Coca-cola :) na, bet trasą visi pasiekėme saugiai ir laimingai :) sustojęs dėdė niekaip nesugebėjo susitarti su mašinos valytuvais bei posūkiais, bet užtai pakeliui prigriebė dar du mūsiškius ir Kauną pasiekėm keturiese :) o pasiekėm įspūdingai, mano balsą tikiuosi artimiausiom dienom įsodins į lėktuvą ir parsiųs namo, nes kolkas bendrauju rašteliais :) o paskutinius dešimt kilų iki kauno važiavom 20km/h greičiu, nes pūgos vaisius buvo po keletą sudaužtų mašinų kas kelis kilometrus :) išlipę, atsibučiavę ir atsifotografavę su dėde rusu iš Bremeno, ėmėm brist požeminės perėjos link :) čia susipažinę su įsivaizduojamais, bet garsiai bendraujančiais darugais, atkasėm užsimaskavusį Mildos mašiniuką ir pasiekėm namus :)
Na, ką čia bepridursi, iš tikro, tai sunku, net ir išvadą padaryt, nes projektas Stock, Holm arba lok pasiteisino taip, kad chebra truputį užlipo ant kablio ir nesinori nulipt :)
Žiūrėsim, kas čia gausis :)

Lenktyniaujam??? Gal tranzu???

2008-05-22T00:57:00.000-07:00

Taigi Taigi Taigi, kai galvoje sukasi vienas žodis . . . Kelionė, nebelieka kas daryt, kaip tik į ją išsiruošt :)
Šįkart giliai povandeniniuose konspiraciniuose sluoksniuose buvo priimtas sprendimas dalyvauti kolegų iš VAK rengiamose autostopo varžybose po LT ir LV. Porai dienų pramoga neprasta :) Taigi, kovinis ekipažas Kriste ir Neringa iš vakaro užsitaisę papildomą motyvacijos dozę, jau ankstų rytą išsiruosė į starto vietą :) pakeliui dar kelias apdovanojo valstybinės numeracijos palikimu :)

o starto vietoj sutikom daug žmonių :) sako, pernai dalyvavo apie 10 komandų, o šįkart čia išsirikiavo net 29 :) na ką, pabendravę su be proto "mielais" degalinės prie Vilniaus darbuotojais, susipažinę su būsimais kelio bendražygiais, išsitraukę 18-ąji starto numerį, sulaukę savo eilės, nupūtėm pirmą ekipažą jau per pirmas dvi minutes.
O berniukas už sportinės mašinytės vairo pasirodo ne pėsčias, kalbos netilo iki pat Kauno. Berniukas, tiesa, paguodė, kad jei strigsim, visada galim atlėkt pažiūrėt "Vilnius - Dakaras", mat jis ten garso operatorius :) Bet mes, nusiteikę nuotykiams, nepasiduosim :) Taigi, pagal gautą maršrutą, galėjome rinktis, kur norim keliaut, į Jonavą ar Jurbarką. Kadangi Jonava mūsų itin neviliojo, pasirinkom Jurbarką, kuris nors ir toliau gal 70km, bet gi panemunius mes mėgstam :) Hmz, bėda ta, kad berniukas mus paleido prie Kleboniškio miško. Galvoje sukirbo mintis: nu dabar tai eisim, toli ir dar toliau :)) bet ką jūs sau manot? Ogi ant to pačio tilto susitranzavom smagu dieduką, labai azartiškas pasirodė beesąs ir didelis AČIŪ jam už tai :) Vyrukas, važiavęs į Kėdainius, pametėjo mus iki Vilkijos :) truputuka labai ne į tą pusę ir daug :) Užtat dėdei daug visko papasakojom, užrašėm daug web saitų, sakė pažiūrės, kaip mums seksis :) Uchh, čia tai bent pradžia :) atrodo, ir šitam kely mums sekmė draugė :)
prie Vilkijos, tik spėjom ištiesti nykštį, kelią vėl uždengė dulkės. Neblogas mašiniukas, dėdė važiuoja link Jurbarko. Kai jau lipam vidun išsišiepusios, sako: O ko čia džiaugiatės? gal į mišką nuvešiu :) bet nuveža į Jurbarką, užtat sužinom daug įdomybių, apie voveraičių uogienę ir pan :)
Jurbarkas --> mūsų pirmas Pit Stopas :) Čia sutinkam dar pora komandų, ir klijuojam popierių prie stulpo. Įdomu :) Greit bėgam į kitą kelio pusę, nes čia jau sustojo kitas pavežėtojas :) Važiuojam iki Raseinių, nors berniukui reikėjo tik porą km palėkt iki šalimais esančio miestuko, bet ką jau čia, veža tiek, kiek mum reik :) Nu ir iš kur tie žmonės tokie geri Lietuvoj?? Puikioj šaly gyvenam :)
Raseiniuose, apžiūrėję vietines ginklų parduotuves, patraukiame toliau :) mosuojam savo prekiniu ženklu - balionais. Eilinį kartą pasiteisina akimirksniu, pirmas dvi sustojusias mašinas, dėl įtartinų veidų, pravetuojam, bet tuoj išsirenkam ir tinkamą egzempliorių :)

O įsėdom pas dėdę iš Dubysos slėnių. Pasigrožėjusios žaismingais vaizdiniais, ir pasidžiaugusios vykusiai pasirinktu maršrutu, pasiekėm Katauskus :) iš tikro, per tą dvidienį sužinojom daug naujų miestelių miestelaičių pavadinimų, žodžiu praturtinom geografijos krepšelį :) O Katauskuose, vėl pagavom sėkmę už ūso. Šalikelę pagerbusi mergaitė pavežėjo iki pat sekančio Pit Stopo, žinoma, jai ten visai nereikėjo, bet sumanė surengti mums ekskursiją po Šiluvą, papasakoti apie jos istoriją ir ateities perspektyvas :) džiuigiai sugėrę siūlomas žinias, pasinėrėme į Tytuvėnų ženklo paieškas, mergaitė mūsų neapleido, ir kantriai, varnos sparno manevrais, suko ratus, kol, galiausiai pasitarę su feriferijos degalinėje patogiai įsitaisiusiais carais, išsiaiškinom to nekadėjo lokaciją. Čia radom ir daugiau sutrikusių veidų, bet kelio ilgai nekankinom ir po kelių minučių jau švilpėm į Šiaulius :)
Susiurbusi šeima dosniai vaišino savo turtais, mes atsidėkojom balionais ir visi patenkinti išsiskyrėm prie Šiaulių aplinkelio. Patirtis šitą ruožą linkusi vadinti vaktimi, bet ir vėl patampę sėkmę už rankovės per porą minučių įtikinom atsiųst mum draugų. Smagūs seniokai pametėjo iki Joniškio kelio, kur susitikom linksmuosius berniukus, pažymėtus trečiu numeriu. Čia ir vėl nesudūlėjom. Šeimynėlė turėjo keistai besižvalgantį sūnų, bet užtat palūkuriavo, kol atsižymėjom Joniškio Pit Stope ir pametėjo iki išvažiavimo iš miesto :) Dar porą km iki pasienio palėkėm su dviem neįprastos stadijos vyriokais :) pasienis buvo kirstas. Pėsčiomis. O čia jau kur buvęs kur nebuvęs išlindo latviškasis štilio motyvas, nes, kaip ta pati patirtis sako, pasienis prie Elejos dar didesnė vaktis nei Šiauliai :) Pasistaipę ir fotoobjektyvu įamžinę savo pasiekimą, nusprendėm pajudėt :)

Besimėgaudamos tyla ir ramybe išlydėjom į priekį dar keletą komandų. Na čia jau strigis, pralaukę 40min, galiausiai susistabdom porelę, primygtinai reklamuojančią Rygą, nes ką ten toj Tervetej? eiii, bet ten gi fajna :)
Žodžiu lipam lauk ir sukam kitu keliu. Čia susitranzuojam ne ką kitą, o organaizerius, Vladas ir bizyte mus palinksminę ir pasidžiaugę objetyvo pralaidumu pasišalina. O dabar tai jooo. Nuslysta kledaras kaip reta, gamtos procesų dėka, gali glostyt variklį kapoto neatidaręs:) o viduje . . . diedukas ir trys babinkos, susigrūdam, visi beveik moka lietuviškai. Kompanija - texas chainsaw massacre prototipas :))) dardam kažkuo, kur turėtų būt kelias, bet jau greit šokam lauk ir pasigaunam berniuką, kuriam lenktynės prideda šarmo, su savo BMW lekia ta pačia "kelio imitacija" iki pat Tervietes, ir pasiūlo po valandos pavežt toliau :) ok, žiūrėsim.
Tervete, smagu, čia mūsų sekantis Pit Stopas ir privaloma valanda resto. O žmonių čia netrūko. Tad ekspertų žvilgsniais apžvelgę ir išrinkę tinkamą terpę, surengiam smagią kolektyvinę vakaronę. Po valandos, vos spėję apžergti kelią pasigaunam didžiausią lenktynių bonusą :) Vyras - latvis, žmona - lietuvė, vyras - šneka lietuviškai, žmona - mikstūra :)

Klausiam, kur važiuoja, sako iki Ielgavos. Nu super, mum labai tinka :) klausia, kur mes :) Sakom: na į tokį mažą kaimą pavadinimu Balduone:) Ania? tai pavešim, mes ten gyvenam :) ogo, o čia totaliai ne trasoj objektas, sunku nusigaut. Klausia, o kur paskui reik? Sakom, nu į Ryga. A, nu tai Ok, ir ten pavešim, gyvenam ir ten :) vauavyva :) Šeimynėlei ryškiai patikom, palaukia kol užklijuojam lipūškę ir pristato į Rygą, reikiamu adresu :) Na Ryga mum ne Pit Stopas, bet, kaip byloja taisyklės, reik imt dešimt valandų resto. O mum Ryga patinka, ten susisurfinom Coucha, tai kodėl ne? Susitinkam su savo hostais ir skaniai geriam kakavą plepėdami apie keliones, klajones ir svajones :)
Pusę nakties prasivaikštom (smagu lyst po pradedančiu judėt traukiniu), apžiūrim bohemos spiečius ir gultą pasiekiam penktą ryto :) gerai, kad neėmėm jokių miegasų ar palapinių :P viskas provaidinta :)
Ryto aštuntą mes jau trasoj, tęsiam kelionę. Moteriška matematika: jei imėm restą aštuntą vakaro, tai startuojam aštuntą ryto. Tik po varžybų susivokėm, kad čia vistik dvylika, ne dešimt valandų. Na ką, matematikai, kaip vėliau paaiškėjo, paaukojom pirmąją vietą :) aj, bet gi for fun vyksmas :)
Žodžiu, nenukrypstant, teta, apsitaisiusi gėlytėmis, pametėjo iki puikaus miestelio Bauskės. Kodėl puikaus? O todėl, kad Statoilas ten labai moka kavą daryt. Tik gurkštelėjus, pasikinkėm furistą, pametėjusį iki pat Panevėžio :) Minties lobynai praturtėjo naudinga informacija apie sirupus, ir ne Monin'o, o rugių, čia vietoj spaudžiamus. Taip praplėtusios savo akiratį strigom keletui minučių ant Panevėžio apvažiavimo, bet ką mes ne fajnos? apžergėm kelią iš visų pusių ir labai greit įkalbėjom vieną vyruką apsisukti ir pavežti mus ten, kur reikia :) Iki Krekenavos, priešpaskutinio Pit Stopo, kelias nedulkėjo. Sustojo gausi šeimyna, jau pilna mašina, apsikaišę narcizais ir kitom gerybėm. Operatyviai sulindom vidun ir išlindom jau Krekenavoj :) čia užsižymėję ir kirtę periferijos greitkelį, patraukėm finišo link. Vyrukas, siūlęsis pavežti dvidešimt km dviračiu neįtikino, todėl šitą atkarpą atkirpom su linksmu mentuku, siūliusiu pametėt iki Talino:) Gal kitos lenktynės platesnio mąsto bus?
O dabar, Panevėžio žiedas. Azartiškasis dėdė policininkas, pareiškė, kad truks plyš reik visus aplenkt ir vežė mus ten kur geras tranzas ir priešininkų nematyt :)

O tada, atvėrę trečiasias akis stojom į kovą. Pirma sustojo, iš pažiūros lėto būdo teta. VETO. Antrasis į mūsų draugiją pasibeldė MAXIMOS sunkvežimis, įvertinę jo vidutinį greitį, nelipam. Jaučiam artėjant . . . kažką. Staiga plaukus išdraikė NVO (nenustatytas važiuojantis objektas), atsisukus paaiškėjo: nuslydo. Toli. Bėgam. Tiks. Oj kaip tiko. Vyrukas rusas. Nešneka. Telefonu: pol čias :) Kas čia tas pol čias? Gal kokioj ukmergėj už tiek būsim. O kaip mes klydom :) tai supratau, kai ištiesiau ranką segtis diržui, o jis spustelėjo pedalą. Prispaudė. Kaip ten sako? 100 ne greitis??? nu 100 tikrai ne greitis. Važiuojam 240 km/h. Galiausiai išsišnekam.

Vyrukas taria žodį: lenktynės? tai ko nesakėt iš karto? būčiau paskubėjęs. HMZ, aj, kad gal mum tas 240 visai gana. Za pol čias mes jau Vilniuj. Atiduodam duoklę paskutiniam Pit Stopo stulpui. Tegyvuoja balionai ! ! !
Tegyvuoja lenktynės ! ! !
Tegyvuoja kelionė ! ! !

Ispanijos sturmas

2008-01-27T00:56:00.000-08:00

Kaledos vel atejo, musu neispeje, nu ir nereik, ir taip gerai :) Jos neispeje musu juk atejo, o mes, nelaukem specialiai :)

Zodziu, pradedant sia istorija nuo pradziu, pasimegave svenciu teikiamais malonumais ir rupesciais, gudzia kaledu nakti, 3 val ryto pajudejome link savo ziemos atostogu tikslo. Pavezeti islipome Suwalkuose ir buvom maloniai nustebinti, 5 ryto cia jau dirbancia stotimi, tad smagiai isitaise prasmatniam traukiny, pajudejom. Ne tik, kad pajudejom, bet judejom net 14 valandu, kol galiausiai pasiekeme savo lektuva, bekylanti is Wroclawo. O nuotaikinga ir nuotykinga keliones pradzia zadejo idomybiu ir toliau :)

Pradziugine visus oro uosto klientus ir darbuotojus slyvinem ar svaraininem degtinaitem bei saldainiais, itikine Aureliju, kad i lektuva jam to nestis neleis, pasmaikstave su apsauginiais ir visais kitais iniais, isitaiseme prabangiose ryanairo kedese. O ka jus sau manot? Lektuvelis sisyk nemazas pasitaike, netoli 200 zmoniu skraidino. O skrydzio puikumas, ir vaizdai grazus, gi naktis visgi, o giedrumas.

Pries vidurnakti, musu kojos jau paliete Katalonu zeme. Girona. Oro uostas. Cia mus sutinka smagioji Judita (kaireje) ir tuoj pat vezas i bara kokteiliu skanaut ir jos draugus is arciau pazint. Keliones pradzia tikrai nepakartojama, dedam pirmaji pliusa couch-surfingui, kuris Ispanija apraizges daug tankiau nei hospitality:)

Na ka, pasitoosinam, pamiegam truputuka Juditos tevu bute (pirmasis potyris, kad namai nesildomi, gi ir taip silta, deja ne ziema), kuri is ryto turi parduoti, ir anksti kile patraukiam apziureti Gironos. Grazumelis visai. Visi draugiskai pagal vietos tradicija pabuciuojam liutui i subine ir, pameteti iki trasos, keliam nyksti. Aurelijus ima nerimauti, kad lauksim 8 val, nes jau tokia jo karti ispanisko tranzo patirtis. Bet mes kas??? Mes jega, todel varikli pagaunam jau po 10 minuciu. Pats laikas ijungti savo lingvistinius sugebejimus. Siaureje daug kas sneka prancuziskai, todel dideliu bedu nekyla. Tiesa, jau pirmoje masinoje Neringa pamirsta visus savo pinigus, dokus, fotika ir kita svarbiausia keliones inventoriu. Tiesa, kol ta suvokia, gerasis dede jau sukauja kitoj kelio pusej, kad rado ir atveze mums musu turta. Hmzz, i galva ateina isvada, kad mes gime su marskineliais, bent jau sitai kelionei. Tas motyvas musu nepalieka visas dvi savaites, dekuj kelio dievams uz tai:)))

Tranzuojam salutiniais keliais, i autostradas nelendam, nes norim istyrinet pakrante. Iki pat Barcelonos vaziuojam issplete akis ir visais budais geriam i save informacija :) vaizdai - vitaminai akims :) Tranzo vidurkis 5min, Aurelijaus pabedavojimai apie 5-8 valandas jau nebegasdina :) bet vistik, kiekvienas sustojes vistiek sukauja, kad tranzuojam - loco loco. Bet mus gi daznai psichais vadina ir mum tai komplimentas. Barca pasiekiam su vienu strigimu, kur pralauke 18 minuciu, nusprendem, kad reik keist dislokacijos vieta. Pasiteisino.

Barcelona Barcelona Barcelona. Mus pasitinka dick toweris ir Catalunya aikste su fontanais. Cia musu hostas - panamietis Juan Carlos. Architektas, kaip beje ir Judit. Apskritai, vienas is musu zygio vardu gali buti architektu(-ros) tyrimas, nes dauguma hostu pasitaike architektai:)

Taigi sedam i metro ir varom i Juan Carloso nurodyta susitikimo vieta. Isropojam i pavirsiu. Dar ant laiptu prisitato kazkoks seniokas ir jau kad pasakoja, kad pasakoja kazka ispaniska greitakalbe :) kazkaip is konteksto iseina zodis Juan ir mes pakimbam, kas cia dabar? Bet nepastebetai pasirodo tikrasis Juan Carlosas ir jau einam link guztos:) cia isikuriam, paliekam daiktus ir apziurinet vakarejancio miesto. Padurninam Barcos metro ir mes jau centre, sutaupe po 1,15e (kitas keliones pavadinimas).

O Barcelona tiesiog zavinga. Kur beeitum, visur pilna sviesu, labai labai didelis pliusas jai:) tiesa, idomus dalykas, kur beeitum, taip pat pilna elevatoriu, nesvarbu kur, ju tiesiog pilna:) Didelis aciu musu hostui, kuris parode tiek daug, jog sunku net isivaizduoti. Vakarine Barcelonos apziura buvo iprasminta pakeliant taure sangrijos jaukiame pub'e, kur uz duru stovi du dideli dedes apsauginiai ir visiem sako shhhhhh :) zmones miega:) dar seke "sekminga" babyfooto (footbollito) partija, kur mes su Neringa parodem, ka mokam vietiniams, ir neimuse nei vieno ivarcio, leidom laimeti draugystei :)

O sekanti diena - itempta: Park Guel, Segrada familija ir pan. Tiesiog raktinejam, bet gi ir to reikia, negi i kelione leidiesi kad leika ziuret visada? Tikrai ne :) po 12 ar daugiau ant koju praleistu valandu, vel durninam metro ir islipam . . . prie beach'o :) wow, miestas didziulis, grazus, ir dar su jura ir smeliu. Tuoj isibrendu ir testuoju vandeni, saltas, bet nieko. Uztai sulaukiu susidomejusiu zvilgsniu is siltai isimuturiavusiu vietiniu, gi tik +13C. :) Tiesa, pakeliui namo, vienoje is metro stociu pakibom gerai valandai, nes netiketai aptikom neapsakoma koncerta, kur gal 30 vienos muzikos konservatorijos studentu ruosesi kazkokiam konkursui ir parode toki pasirodyma, kad ir uz pora simtu euru toki retai pamatysi:)

Vakare namie musu jau laukia Juan Carloso draugelis is Portugalijos Rui, superinis biciukas, galintis pamegdziot bet kurios pasaulio salies akcenta :))) Jei ka, hostas Portugalijoj jau yra:) Manau mes dar pasimatysim :)

Sekanti stotele - Valencija. Bet pries tai, reik issikapanot ir Barcos, imames plano T ir traukiniu velgi uz 1,15e varom kiek veza:) Islipam kazkokiam kaimuky su grazia pilim. Nykstys aukstyn ir, nepraejus nei 5 min, vasius - buda:) kadangi tik 2 sedynes prieky, o gale buda, sodinam vyra, o pacios lendam i gala:) oooo, cia tai idomu, tamsu nors i aki durk, i trasa ateina prozikas ir darom toosa, taip linksmai dar nevaziavom :))) Tokia dziugia gaida po 15-20km pasiekiam dislokacijos vieta. Cia Aurelijus atsislieja ir juda link Alikantes, o mes neriam stacia galva i avantiuras :) Mus pasitinka velgi Juan Carlosas, vyrukas is Karibu, su Afro sukuosena ir Posh masinyte. Vyrukas ne pescias, dirba 7-iuose klubuose renginiu organizeriu :) spekit, ka mes cia veiksim? :) Ladies, listen to me :) paliekam daiktus ir traukiam i toosa, aplankom ne viena bara, isgeriam daaaauuuug nemokamu kokteiliu ir uz iejimus be abejo nemokam, mes juk JC viesnios :))) toosas iki 8 ryto. Vistik suvokiam, kad ispanija - geju krastas :)

O tada mes miegojom, o poto vel keliavom. Sekantis taskas - Alikante. Bet iki jos tolimas kelias. Pirma stotele - Xativa. Jau tamsu. Einam link trasos ir jau imsim highway'ju. Pakeliui mus kalbinti ima vyriokas su tase. Kur einat? I Alikante? Kaip Kaip? Nu i Alikante :) o tai kaip cia daba? Vyrukas papasakojo, kad is sios vietos, per metus istranzuoti pasiseka gal dviem zmonem, matyt mes ir buvom tos dvi, nes sustojo pati pirma mano nykscio pastebeta masina. Negana to, 3km iki namu pavezem ir ta vyrioka :) Stai cia buvo kogero idomiausias naktinis tranzas Ispanijoje. Mielas nekalbus vyrukas pavezeja mus gal 20km toliau nei reik jam paciam, bet ten, kur jau mum butu geriau tranzuot, paduodamas kupriakus paksteli i abu zandukus ir linki kuo didziausios sekmes :) ACIU :) Stovim prie kazkokio ziedo, aplink ne gyvos dvasios, bet, krentant kiekybei, kyla kokybe. Tuoj sustoja kazkoks seniokas ir pazadejes nuvezti 3km, nuveza gal 30:) aciu:) ir vel, stovim prie kazkokio ziedo, ir vel aplink ne gyvos dvasios :))) staiga, kur buves kur nebuves horizonte pasirodo mazylis twingo. Hola chicas, sveikinasi du berniukai. Lipam, zada pavezt 5km, paveza 50 :) nu bet tikrai, ispanijoj tranzas nevyksta :))) Idomus pokalbis. Berniukai: amigos, Lituania, Siga, Riga. Mes: no no, Lituania - Vilnius, Letonia - Riga. Berniukai: no no, Nerijus. AAA, ok, cia draugu vardai :)) dvi tylos minutes ir vienas taria: DURNOS BOBOS. Cia mes jau iskrentam, pasirodo Nerijus ismoke, dekuj Nerijui uz lietuviu kalbos promotion'a :) linksmi vyrukai. Pravaziuojam kazkoki nutreksta katina, berniukai: au au? Mes: no miau miau. Berniukai: miau miau? mu mu? Tokio intelektualaus pokalbio eigoje pasiekiame Elda. Cia sustoja toks tipinis Pedro. Bet geras dede, kalbames jau ispaniskai su juo, ir visai nieko. Alikante pasiekiam su smagiu senuku, kalbanciu prancuziskai, prapliurpiam visa kelia :)

Cia mus jau pasitinka seniai matyta, cia beerasmusaujanti, Kruopa ir neseniai atsiskyres Aurelijus. Sangrija liejasi laisvai, o ka daryt, kai tetrapackas kainuoja 50ct? O stai paskutine metu diena pazymejom ispudingai, iraseme naujametini sveikinima keliaiviui, uzsilipe aukstai aukstai, kur, kaip byloja legendos ne vienas belipdamas plaucius isspjove :)) padainavom lietuvisku dainu, kad ispanai tikrai girdetu ir zinotu, kas mes, nes mes kas??? :) o toliau saulelydis-->naujametes pramogos ir vynuoges prie juros --> toosas centrinej aikstej, kur pasitvirtino ispanu, kaip siukslintoju reputacija:) Betkuriuo atveju: Not only freaky, but also nice:)

Na ka, vienoj vietoj, neuzsisedesim juk, tad ankstyva naujuju metu ryta, pajudam i kelia. Tiesa kol atsibuciuojam ir pan, jau ir 16:00 :) bet gi taip tik smagiau :) Pirmoji nykscio itakai pasiduoda moterele su treningais, kuri mus susiurbia tiesiog nuo tilto :) Toliau vaziuojam su gruzinu, astrinam rusakalbe. Taip pat ir sekancioj masinoj, kur vaziuojam su kaimynu rusu. O cia jau visi pazysta daug lietuviu, megstami tautieciai cia, matyt apelsinus gerai skina :) siulo ir mum padirbet, bet mes jau kazkaip gal susilaikysim nuo tokiu ideju :) Cia pasiekiam viena nemalonesniu keliones tasku, nes islipam kazkokiam kazino ir kinu restoranu kvartale, kur mus stebi daug keistu akiu, nelabai jauku, nes dar ir naktis, bet ka jau cia bepakeisi. Keleta masinu pravetuojam, sita ispanijos dalis ne itin zavinga. Galiausiai su ispanu, vaziuojanciu is Madrido, pasiekiam Cartagena. Cia musu jau laukia spicy mexican Paco :) Apziurim miesta, Paco papasakoja apie Mexika, kur labai daug sunu :) ir pamoko sokti salsa. Tiesa, cia turbut randam svariausia buta per visa kelione :) Cartagenoj praleidziam tik nakti ir judam toliau. Musu laukia Almerija.

I nykscio sturma kylam tik praeje apie 10km, kol susiradom gera vieta tranzui :) Su keliom masinom pasiekiam autostrada i Almerija, bet ta autostrada mokama ir trumpa. Naturalu, kad masinu nera, ne tai, kad ju mazai, tiesiog nera. Tiesa musu aplankyt atvyksta susidomejes kelininkas, kuris parekomenduoja tranzuoti kitam kelyje. Na iki to kelio nusigauti galima dviem budais, arba eiti keliu labai labai toli, arba daryti suns kojos manevra ir varyt per zolynus. Zinoma pasirenkam suni:) Vel padarom face control ir issirenkam saunu vyruka, kuris mus pavezeja iki grazios vietos kalnuose. Cia rade ispaniska uzeiga, nusprendziam, kaip ragina pavadinimas ir uzeiti. Uz baro sukasi vietine matrona ir komanduoja visiem:) bare vien vyrai, bet mes prate. Smagiai papietaujam us pora euru ir varom toliau. Veza linksmas marokietis, eilini karta dvigubai toliau, nei jam paciam reikia :) Jau tampa musu kasdienybe. Galiausiai pasigaunam be galo zavu ispana, kuris pliauskia neuzsiciaupdamas ir veza mus nerealiai graziu keliu. Islipam prie Veros. Kelio dovana - Ispanijos mapas. Pravers:) Almerija pasiekiam su dviem linksmais vyriokais, kurie keliauja 100km, nes Almerijoj pigi ir geresne zole. Vyrukai spaudzia greit, keliu nelabai domisi, bet tiksla pasiekiam greit ir kokybiskai :) Pasivaikstom po vakarine Almerija, cia nerealiai grazu, is medziu skamba kaledine muzika, visur daug daug lempuciu ir tvyro kaledine nuotaika:) Sutartu laiku, musu pasiimti atvaziuoja Marcas, pirmasis hospitality hostas. Labai fainas vyrukas, keliaves po pasauli ir turintis kolumbiete mergaite, su kuria ir gyvena. Susisodina mus i masina. Neringai tenka garbinga vieta bagazineje uz grotu :) pasiekiam ju namus ir prie duru pareina ispejimas. Marcas sako, we have a massive and scary dog. Neringai nutirpsta kojos :) atsidaro durys, o ten . . . Adrienas, tikras cirko suo, sokineja is vietos ir is laimes mus pamates nesusilaiko nepridares balos :) Dukstam su juo dar ilgai. Tada vakarieniaujam. Stalas luzta nuo visokiu visokiausiu uzkandziu :) Po neisenkanciu istoriju is kelio, galiausiai einam lovon.

Ryte zadintuvas, be reakcijos. Staiga suvokiam, kad uz 20min isvaziuojam, o dar reik susiruost. Sokam is lovu. Tiesa, pramiegam ne mes vienos, tai situacija visiem vienoda, greit issikuiciam, papusryciaujam ir sulipe i bagazine vaziuojam :) Almerijoj lyja, sako, nelyjo jau 4 menesius. Gatves plaukia, Marco darbuotojai atsisako dirbti, nes gi kokios salygos:) Zodziu po ilgoko pasivazinejimo po miesta, mus isleidzia ant trasos link Granados. Cia per 3 laukimo minutes spejam permirkt kiaurai, bet nieko, sustoja du carai ispanai ir veza 100km, nepamirsdami pasiteirauti, ar mes seserys :) Isleidzia vyrai vietoj nepalankioj, bet ka jau, dar labiau sumirke su antra masina pasiekiam Granada. Centre mus isleidusi pagyvenusi porele dar prikrauna pilnus delnus mandarinu is savo sodo :)

Granada mus pasitinka slapiu suniuku kailiuku kvapu ir nykiais debesim. Vargais negalais surandam katedra ir ten musu laukiancius hostus. Abu turkai, architektai ;) nustebina puikia anglu kalba ir pasiteirave, ka noretume veikti, pateikia detalu dienos plana, kuri mielu noriu patvirtiname :) Pirmiausia, su fenu pradziovinam batus, nes po tokio kelio nieko kito tiketis negalima :) O programa tiesiog puiki: lipam i auksta kalna, nuo kurio matosi ispudingoji Alahambra, gurksnojam sangrija, pokalbiu temos neissenka. Granada man patinka, mazos gatveles su milijonu jaukiu parduotuvyciu, maroko turgus ir besisypsantys zmones:) Aplankom puba, uzsisakom gerimo, nemokamai vaisina tapomis, neblogai, geri kola, pica gauni dovanu:) cia Granados ypatybe. Turkai pasiteirauja: how long have you been hijacking? Nu gal ir nieko:) Galiausiai tesiam, Flamenco vakaras. O cia kazkas neapsakomo, sedim dvi su puse valandos ir negalim patiketi tuo ka matome ir girdime:) Gitara, daina ir sokis, bet neimanoma nupasakoti to, ka pamatem, net nereikia suprasti teksto. Uztenka paziuret ir atrodo, jie puls myletis tiesiog scenoje. WOW:) po pasirodymo iki namu ejom tyliau nei iprasta, visiem ateme zada :) o cia, gitara, dainos, pokalbiai iki ryto apie nezinia ka, bet smagu juk taip:)

Turkiska logika: jei nespejai atsikelti iki dvieju, tai miegok iki penkiu:) mes jos nesilaikom ir pakile ryte skubam apziureti miesto. Isejus pasitinka sauleta diena ir fantastiskai grazus vaizdai. Isnarsom ji visa, apsiprekinam ir nusprendziam susirasti paella. Randam tikra ispaniska restorana, kur vos iejus mus pasitinka padavejas su klausimu, ko norim:) sakom, paella, aaa, nu tada seskit:) isitaisom, autentika nereali. Iveikiam gal trecdali to, ka uzsisakom,(+asoti vyno) bet iseinam nerealiai laimingos:)

Vakare susitinkam su cia atvykusiais Kruopa, Aurelijum ir ju hostu. Prancuzu, megstanciu pasityciot is italu :) Aplankom keleta baru, isgeriam keisto, bet skanaus mohito bei tinto beverano. Namie musu laukia turkiski patiekalai, skaniai paragaujam ir pagiriam berniukus, tikri saunuoliai. Vel barai. Miega pasitinku apie 6val ryto.

11val mes jau ant trasos, pakeliui i Madrida. Sustoja berniukas, varantis i Malaga, vajej, kaip liudna. O Maroke Maroke, kodel man taip nelemta pas tave nuvykti? Juk turiu lektuvo bilieta namo is Marakesho. Nu bet ka jau cia pades ta grauzatis. Tranzuojam tiesiog autostradoj, daug mojavimu ir signalu. Nu taip taip, aciu. Staiga girdim saukiant kazka, pasisukam, ogi dede kitapus tvoros siulosi mus pavezti. Nu ok, paima ir veza, apie 50km, nors jam eilini karta reikejo gal tik 5 vaziuot. Labai smagus vyrukas, daug visko papasakoja ir tikrai susidraugaujam, pasikeiciam meilais, gaila nepaemem adreso, butume atviruka nusiunte:) Taip truputi po truputi, ivairiu atsitiktinumu ir nutikimu deka pasiekiam pusiaukele. Aplankom ir vietu, kuriu aplankyt nei ketinom, nei norejom. Viena "gerasirde" teta mus nuveza i savo kaimo autiku stoti, ir nutolina nuo trasos apie 30km, kad ir kaip sakom, kad nereik mum ten. Bet viskas gerai, kas gerai baigias, trasa vel pasiekiam gan gret. Galiausiai, jau beveik prarade vilti, ir pralauke apie 1,5val susistabdom vyra i Madrida, iki kurio dar 300km. Vyrs atrodo malonus, pavaisina kava, visko daug kalba ir sako, kad portyt varys i Barca. Nu cia nerealu, nes musu irgi toks planas. Zodziu, susitariam, kad varysim kartu. Pavaisina kava, viskas lyg ir smagiai. Bet vyrukas greitai pasidaro pernelyg smalsus ir, Neringai bemiegant, as jau freakin' out. Klausineja, ar neturim jokiu artimuju Ispanijoj, ar tikrai studentes, gal nemeluokit, gi varot dirbt, ir pan. Prasideda pasiulymai, siulo pas ji nakvot, kai atsisakau, siulo palikt daiktus. Iki Madrido likus 30km, stojam kolonkej ir kyla noras begt is ten, bet nespejam, pareina vyras. Pagasdinu ji, kad pasakiau draugam Madride kur ir su kokia masina(+numeriais) atvarom ir, kad mus pasitiks. Galiausiai islipam prie metro ir nesam muila kuo toliau.

Susiskambinam su Ozanu, musu hostu Madride ir susitare kur susitiksim pajudam link ten. Vyrukas pasirodo net labai uzskaitytinas jau is pirmo zvilgsnio. O be to, turi superini buta. Dar megsta fraze, the company pays it all :) ir tikrai, neatrodo, kad berniukui ko nors truktu:) Pasidedam daiktus ir einam centran. Hostas turi vakariene, tai sutariam susitikt veliau ir einam nagrinet Madrido pasiulymu. Nors visi mum sake cia nevaryt, kad ner ten ka ziuret ir pan, man sitas miestas patinka jau is pirmo zvilgsnio. Ziauriai gyvybinga. Susirandam sausakimsa restoranely, labai specifini, su nenusakomu triuksmo lygiu ir daug daug siuksliu, kaip ir iprasta Ispanijoj. Gimsta posakis: yra kraniukas, o kur chroniukas? Isvaikstom centra, ir jau naktinejant susitinkam su Ozanu, traukiam namo.

Ryte berniukas mum pataiso saunius pusrycius ir labai dziaugiasi, sulaukes komplimentu:) Toliau, ekskursija po miesta. Kadangi Ozanas pats cia tik 4 menesius gyvena, eina su fotiku ir stebisi Madrido idomybemis:) Vienam superiniam parke uzejom ne maziau superini konca, kur daug daug zmoniu grojo bugnais, o keletas soko. Dar vienas tiesiog tampesi paskui save is sulciu pokeliu pagamintas masineles:) zodziu, laiko veltui nesvaistem. Paklaidzioje, uzejom i geju kvartala, kur gali rasti netgi geju suvenyru parduotuves ir musu hostas susilauke nemazai vyryjos demesio, bet mes ji nuraminom, pazadeje apginti kritiniu momentu:) Galiausiai home party:) Ivertinam ir pasipildom isteklius ir va prasau, kokteiliu toosas. Vel pasnekesiai iki paryciu:) O ryte musu laukia kelias. Tyliai iseinam, kaip iprasta, palike atsisveikinimo rasteli ir dovanas is Lietuvos:)

Na ka, 700km iki Barcelonos ir dar 120 iki lektuvo, diena tam per akis. 1,15e ir traukinys iki Guadalacharos. Na na, paskutine keliones diena musu marskineliai kiek atlimpa, nes gaunam susitikti labai pikta nedraugiska kontrolieriu ir susimoket po 11euru baudos, bet uztai pasismaginam, apsimesdamos angliskai vos vos kalbanciom lenkem ir pasikivircijam su piktuoju dede. Ech, nekas, nu bet nieko, mes gi fajnos:) Is Guadalacharos varom tranzu. Einam i trasa. Privaziuoja mentai. Kur einat? Cia biski, ant zolytes. Bet i autostrada negalima. Zinom zinom, ten ir neisim. A, ok, tai uzsidekit liemenes:) Nuvaziuoja. Vieta nedekinga, posukis ir negalima sustot, bet mes toosinames, uzsirasom Zaragoza ir vel privaro mentai, jau kiti. Ka cia veikiat? Draugu laukiam :) o tai kas atsitiko gal, kokiu bedu yra? Ne ne, tuoj uz 10min atvaziuoja, tik laukiam. Ir vel palinkeje sekmes nuvaziuoja:) Sustoja susirupinusi moterele ir liepia greit sokt vidun, nuves i geresne vieta tranzavimui. Ok. Kol isokam vel prisistato mentai, nu kas cia daros? Negalima ten sustot, moteriskei sokas, bet nieko, mentai pamojuoja ir leidzia vaziuot toliau:) Teta sneka angliskai ir pasakoja, kaip jaunystej tranzuodavo. Veza mus 30km toliau, nei paciai reikia:) Paleidzia kolonkej, uzskaitom:)

Susilauke didelio demesio koloneleje vel tiesiam savo Zaragoza ir greit sulaukiam rezultato. Vaziuojam su labai prabangia masina ir labai fainu jos savininku. Jau vyksta ispaniskas pokalbis, kaip reta ir apie politika ir apie ekonomika padiskutuojam, imu didziuotis, kaip per dvi savaites ispanu ivaldziau :))) Taip pasisnekuciuodami lekiam ant 180km/h ir tuos 300km pralekiam nepastebimai:) Dede toks fainas, kuiciu tase, gal dar koki suvenyra besislepianti rasiu, shit, nera. Nu ka darysi. Padekojam dedei labai ir islipam prie autiku stoties. Autikai Ispanijoj gerokai pigesni uz traukinius kazkodel:)

Nusprendziam Barca pasiekti planu B. Autikas po 6 min, begam, bilietai tik kasose, shit, begam i kasas, neparduoda. Nu ka, palauksim kito, gi uz valandos tik. Tiksla pasiekiam labai smagiai besnausdamos, nes pavarge jau gerokai, vistik pora savaiciu miego gausa pasigirti negalejome.

Na dar reik susirast transporta i oro uosta, vargais negalais randam interneto taska ir viska susizinoje keliaujam susitikt su savo sauniuoju Juan Carlosu. Is pradziu vyrukas nusiteikes tik isgert alaus prie namu, bet galiausiai pasiulo nuvaryt i garsuji shotu bara, apie kuri mum jau buvo pripasakojes praeita karta:) O shotu baras tai geras, viena siena paskirta vien pavadinimams, visi po 1,8e ir nezinia is ko. Pradejom nuo pact with the devil, tai teko stikliuka is ugnies issitraukt;) cia gali tekt ir apdegt, ir per galva su kumsciu gaut, ir grietinele nuciulpt nuo tam tikru irengimu ir alaus srove i veida pasimegaut, zodziu niekada negali zinot. Bet musu visi buvo smagus. Po velnio seke Christina, o poto Dracula. Taigi, o po shotu baro, kadangi turejom laiko iki 5 ryto, o berniukas siaip ar taip pavarges i darba eis, patraukem i pliaza:) O cia jau prasidejo intelektualu pokalbiai, bendravimas morzes abecele su juros svyturiu ir sea monster paieskos. Juan Carlosas galiausiai buvo pakrikstytas Barcelona Beach Bucher, kitaip triple B.

Autobusu stoti pasiekiam su policininku ir atsitiktiniu praeiviu pagalba, o cia eiles kaip prie tualetinio popieriaus sovietu laikais.

Galiausiai autobusas ir lektuvas. Nusileidziam jau snieguotoje Poznaneje. Cia idee fixe aplankyt draugus Toruneje. Ka ir padarau. Visi draugiskai pasiekiam Torune. Tada islydziu Neringa traukiniu i Varsuva, Aureliju i trasa ir pati einu savo tiek mylimu ir tiek maciusiu miestu. Butelis vyno. Mano mylimoj kavinukej puodelis kavos. Tada, puiki muzika ir taip iki kraujo pazystamas ir artimas kelias iki barako, kur man jau ruosia patalus ir vakariene. Nerealiai geras jausmas ir jokio nuovargio nei kvapo. Neturiu nei cento kisenej, bet siela dainuoja:) Dziaugsmo asaros susitikus taip seniai matytus ir mylimus zmones:)

Puikus vakaras. Sekancia diena, dar daugiau pasimatymu. Vakare --> jazzo koncas ir mylimiausiu baru lankymas. Vienam ju, gaunu 50% nuolaida visiem kokteiliam, nes barmenas mane kuo puikiausiai pazista, nors as ji atsimenu tik po kurio laiko.

Kelias namo nedulka, Suwalkus pasiekiu labai smagiai, traukinio compartmenta besidalindama su idomiu vyruku. Warsuwoj pavyksta pakeist traukini per 3 minutes. O Suwalkuose jau laukia ekipazas parvezantis namo.

Ir is sios keliones gryzau kitokia, kazkas viduje pasikeite, bet manau butu keista jei butu kitaip. Nieko nera geriau uz kelione, nesvarbu ko ja sieki, ar pamatyti kitokius zmones(kad ir gerai pazystamus), ar suvokti kita realybe, ar pazinti kita krasta. Kelione kazka paima, bet duoda daug daugiau:)

Minsko brolija :)

2007-12-04T00:39:00.000-08:00

Kas per vėlines važiuoja lankyti kapų ir laikosi rimties, o kas renkasi alternatyvas? KELIAIvis renkasi kelią:) Šįkart keliai išsiskyrė į dvi kryptis, vieni iškeliavo apžiūrėti Lenkijos pajūrio, o mes - kaimyninės Baltarusijos sostinės Minsko. Iniciatyvinė grupė trys mergaitės ir berniukas. Pradinis planas - autobusas iš Vilniaus į Minską, viso labo apie 20 litų. Na pamėginkim, bet kad jau autostopo klubas, tai gal bent iki Vilniaus nutranzuojam? Apžergus šalikelę suprantam, kad kogero, ratai jau po autobuso, nebespėsim :) bet juk tame ir atrakcija. Ir ką jūs manot? Pirmuosius susiurbia magistrantę ir Nerijų. Mes su Neringa mėgaujamės autostrados malonumais :) Per kelias minutes ponas rudenėlis mus pavaišina trumpa ledukų kruša, o tiesiai po to ir varikliu. Nuslysta nauja mašinaitė su žaviu bernaičiu:) pasirodo vyrukas ne iš kelmo spirtas, kur paklausi, ten pabuvęs, ir Kinija, ir JAV ir visos Europos šalys, ir Afrikos nemažai matęs, žodžiu nepastumsi :) Pokalbis klojasi, kaip ir kilometrai, deja važiuojam tik iki Kaišiadorių, bet ne bėda. Tik išlipus šalikelės dulkes pakelia naujutėlaitis chrystleris, už vairo caras. Na ką, judam toliau. Dėdė ramus atrodo,ne itin noriai kalba, nu nieko. Nusprendžiam pasiteiraut, kur jis mus Vilniuj išmes, o jis: "Nu aš tai šiaip į Minską važiuoju", ogo, kelio dovana kokia dosni, tokia dosni, kad net numušė :) sakom: "nu mes irgi į Minską", dėdė susimutina: "ne, nu aš nejuokauju, aš tikrai į Minską važiuoju, nesityčiokit". Tik parodžius vizas dėdė patiki, kad sakom tiesą :) dar pasiteirauja, kaip mes ketinam ten patekt, kai atsakom, kad tranzu, visai nutyla. Hmzz, sėdim, laukiam kas bus, gal išmes pakeliui :) ir žinot ką, ogi privažiuojam sieną, dėdė sustoja kolonėlėj, pasiūlo susidėt daiktus į bagažinę, kad pasieniečiam labiau patiktų, ir rengtis, atsiskaitysim :) čia pas jį toks subtilus humoras, mes nusišypsom, sumetam kupriakus į galą ir judam toliau. Pasieny susiskambinam su kitais keliaiviais, o pasirodo jie per porą mašinų už musų, geras :) vos pravaživus sieną, mūsų dėdė kardinaliai pasikeičia, tiesiog atriša liežuvį. Pasakoja istorijas kaip iš gausybės rago. Tiesa, viena tai cool, apie tai, kaip baltarusų studentai prasimano "mainų programų". Nuvarai į mitingą, duodi kam nors į nosį, pasėdi porą dienų kameraitėj ir neši kojas iš šalies, tada gauni pabėgėlio statusą kurnors Europoj, stipkę, ir studini sau, ką ne faina? gal ir mes taip pamėginam? O Lukashenka, tai žinokit griežtas, visoj Baltarusijoj nei vienos šiukšlės nerasit, nemeluoju, rimtai, nuvarykit, pamatysit :)

Taigi, pasiekiam Minską. Išlipam prie metro. Reik tuliko, skubiai :) aplink nėra, elgiamės vyriškai ir pažymim teritoriją kažkokiam kieme :) dabar jau vėl galima mąstyt. Reik skambint mūsų būsimam geradariui, mano draugo Osamos (tikrai toks vardas, nejuokauju) draugui, kuris mum suteiks būstą ateinančioms dienoms. Susiskambinam ir sutariam susitikt centre. Einam į metro. Dar vienas motyvas, iš namų pasiėmiau krūvą baltarusiškų pinigų, 160 gabalų net, tik nemaniau, kad jie veikiantys, bet, kas žino, gal koks nacionalinis bankas išmainys, o jei ne, tai lošim pokerį. Betgi pokštas, nueinam į metro, sako, ok, veikia pinigėliai. GERAS:) Bilietėlis trys šimtai rublių, apie trim centų mūsiškų. Judam.

Pasiekiam centriuką, o čia, šviesos švieselės. Vidury centrinės aikštės didžiulis telikas ir Lukashenka sako kalbą iš tribūnos, yra stebinčiu. Įdomu. Pasijuntam, kad atvykom į autoritarinę šalį. Surengiam dar vieną šou su pinigais makdake. Vistik paaiškėja, kad ne visi pinigai veiksmingi, tai traukiu po vieną kupiūrą, o mergaitė: "eta naše dengi, net ena ne naše dengi" Žodžiu smaginamės ir dar aplinkinius palinksminam :)Prie happy mealo dovanų gaunam po augintinį, kurį tuoj ir pakrikštijam, nuo šiol tai drakoniukas Minskas.

Sulaukiam bendrakeliaivių ir jamam taksą į mūsų laukiantį butą. 5lt. Neblogai, matyt su taxi dar pasivėžinsim. Pasiekiam butą. Apartamentai, trys kambariai, patalynė, tvarka ir t.t. Būna ir blogiau:) Bujosim matosi :)

Išsikapanojam į miestą, bet prie lauko durų pakimbam, čia yra užraktas, o kodo tai nežinom, ką daryt?? užmatom moterėlę artėjančią, laukiam. Klausiam tetos kodo, sako nežino,bet po derybų išduoda:) einam saugūs. Užsukam į pirmą pasitaikiusį kiemą, o čia, spėkit :P ogi, kur buvus, kur nebuvus lova, prigulam, išmėginam. Apžiūrim naktinį Minską, įspūdinga, tiesą sakant, man primena Budapeštą. Patinka. Ieškom, kur užeit pasėdėt, čia draugiškas latvis, rūkantis prie kavinės pasisiūlo mus palydėti iki kiečiausios Minsko vietelės, nu ok, why not? Ateinam, nėra vietų, dar pasivaikštinėjam. Nusprendžiam pasitoosint "namie". Susirandam naktinaitę parduotuvaitę. O kas gi čia? Ogi baltarusai, kai ir rusai, po 11 val neprekiauja stipriaisiais gėrimais. Įtikinu chebrą manim pasitikėt ir jamu vyną ir kolą. Pasiteisina, kokteiliai patinka :) toosas vyksa namie, pažiūrim baltarusiško popso kanalą, įdomu.

Šeštadienį butą aplanko santechnikas, dirba vyras išsijuosęs, užlaiko biški mus, nu bet nieko:) Sninga, jėga, pirmasis sniegas :) Užeinam papietaut į tradicinį restoraną, tuoj veja į rūbinę, nenusirengus neaptarnauja, ir visam Minske taip, wow. Nu paskanaujam barščių, dar kokių tai gėrybių.

Tiesa, dar baltarusiškų vestuvių įpatumus apžiūrėjom, paskutinė mada: limuzinai, puošti juodais balionais. Valdo, ką? Čia įdomus simbolis toks manau :) kaip pažiūrėsi :)

Vakare patraukiam į nacionalinių baltarusiškų - latviškų šokių festivalį, pasiekiam kultūrnamį, įdomu. Bet įėjimas gviešia pinigų, apsižiūrim, nusprendžiam, kad neverta ir tramo stotelėj surengiam lietuviškų šokių šou:) patinka.

Vakare Minske gali užeit į du taškus. Kuriame buvom vakar vėl perpildytas, tik šįkart dar sužinom, kad čia staliuką reik užsisakyt prieš porą dienų. Einam į antrąjį, klubas nepajamsi, rimtas su halogeninėm iškabom:) užeinam, vėl spiria į rūbinę, ir tik tada paaiškėja, kad pas juos šįvakar banketas, todėl tik pasėdėt ramiai galim. Hmzz, nenorim taip.

Nusprendžiam daryt kokteilių toosą namie. Dar nėra 11, minam į shopą. Jeee, turiningos lentynos, griebiam visokių gėrybių: kavos deegtinės, degtinės, bet ne kavos, likerio kažkokio, sulčių spanguolių, pieno ir dar visokių keistenybių. Toosas namie oj kaip vyksta.

Ryte visi draugiškai pasižiūrim Obuolių maišą ir laukiam atvykstant mūsų geradario. Atiduodam raktus ir keliaujam link stoties. Surandam traukinių stotį, o mum reik autobusų, nes pasirinkom tokį kelią atgalios. Autobusų stotis Minske - mistika, niekas nežino kur ji slepias, net traukinių stoties informacija. Galiausias iškvočiam dėdę milicininką ir šis prasitaria. Metro pagalba nusigaunam ten. O štai, autikas į Vilnių ketvirtą, bet va iš kitos stoties yra trečia, pirkit pas mus bilietus ir keliaukit ten. Na jau ne, nusipirksim vietoj. Jamam viešąjį iki kitos stoties. Įlipę, pasiteiraujam pas dvi tetules, kada mum lipt, tos net klausimo neišgirdę ima rėkt, kad nieko nežino, nu ok, ačiū už dėmesį. Šalia stovinti mergaitė pasisiūlo pagelbėti. O tetulės ne šiaip sau smagios, oj ne. Staiga viena pašoka, trenkia kitą žemyn ir pabėga iš autiko :) kita rėkia: BABA PAŠLA:)) nu ką aš galiu bepridurt :) ogi nieko:)

atvykstam, paaiškėja, kad autiko trečia valandą čia nebūna, bet va ketvirtą būna. Nu oki, nusiperkam bilietus ir laukiam. Pavalgom vietinėj kavinukėj už porą litų. Cizos po 40ct, kainos valdo. Atvažiavus autikui paaiškėja, kad jis ir į Kauną vežą, tai negi ginčysimės, važiuojam.

Prie sienos pasieniečiai smagūs. Baltarusiai vaikšto su kailinėm kepurėm, padabintom komunistinėm žvaigždėm, kodėl gi ne:) bet geriausias pokštas pas lietuvius. Visus išlaipina, prisirašyt reik. Stojam į eilę, bet kas gi tai? iš tolo spindi kavos aparatas, prisigrūdam ir jau, kad perkam, kad perkam. Kažkaip susigundo ir aplinkiniai, staiga visa eilė nuo pasieniečių pereina pas kavos aparatą, o ką mes? o mes be eilės pas dėdes tikrintojus. Muitininkas Indrės klausia: "Ką vežat?", ta pasisuka į mus ir sako, išverskit, "Nu ką veži klausia". Čia natūraliai nebesusilaiko ir muitininkas, visi kvatojamės saldžiai sau. Sakau, kad ne egoistai mes, visus palinksminam :)

Taip, pirkę bilietus į Vilnių, pasiekiam Kauną.

Išvada: ne kiekvienas Minskas, kas Minsku žiba.

Pasodino . . .

2007-04-19T00:49:00.001-07:00

2007 04 18, Torūnė, aš čia erasmusauju. Po eilinio tooso iki ryto, einu į paskaitą. Žinau, kad šiuo metu mano KELIAIviai jau krauna daiktus tripui į Liepoją, apsilankyti ir išgyventi buvusiame KGB kalėjime. Negaliu, kaip noriu, bet iki Kauno man puse tūkstančio kilometrų. Ką daryt? Nu neką čia jau ir pridarysi. O gal??? Velniop, apsisuku ir varau atgal, susimetu porą daiktų į kupriaką ir minu į Lietuvą gimtinę. Kaune susitinkam su dar vienu, kątik Lietuvą pasiekusiu kolega ir slapta korta mes jau ant trasos. Apie mūsų atvykimą žino tik vienas ar du žmonės. Bus įdomu:)

Per kelias minutes šalikelę pasiekia švytintis saab'as, iššoka vyriokas, paragina mest kuprines į bagažą ir judėt. Bet, pirmoji kliūtis, bagažinė užsikirto, ojjj, berniukas susirūpina, kaip čia bus, latviai pro sieną nepraleis. Pliusas mums, pasirodo ir jis į Latviją:) kelias ir vėl dosnus mums:) telefonas kaista, derybos, kas žino, kaip bėdą sutvarkyt?? galiausiai nusprendžiama rizikuoti. Sėdu į priekį. Odinis salonas, lyg ir pliusas, bet . . . vyrukas mina pedalą iki dugno, per A1 švilpiam 180km/h. Nu gal ir nieko, bet, kad dar už posūkio laukiančius pagaliukus užmato ir kerta ant stabdžių veda prie to, kad ant tų sėdynių sunku išsilaikyt. Aš čiuožinėju, bet diržas laiko. O kai gigis nusirita žemyn nuo galinės sėdynės su visa kuprine, sulaukia pasiūlymo taip pat prisitvirtinti:) Nors ketinom lipt lauk prie kryžkalnio ir važiuot pro Palanga, vyriokas įkalba keliaut su juo į Rygą. Nu kodėl gi ne? Tai ir keliaujam. O dar motyvas: 180km/h + harmoninga japoniška muzika. O vyrukas pasirodo rimtas, dirba minčių derintoju, net savo įmonę ir web'ą turi:) Taip "pamažu" pasiekiam Rygą, nes šiaip, kai eismas mažas, iki Rygos tik pusantros valandos kelio, pasak mūsų šoferio:) Bet tuoj pat tokį teiginį argumentuoja, nes kas keliasdešimt kilų vis pamini, kurioj šalikelėj, kiek baudos paliko, matai latviai dabar baudas pakėlė ir dar kyšių nebe taip nori, vaje vaje, koks siaubas, kaip dabar bus?? Likus porai km iki sienos, vyrukas išjungia muziką, paprašo mūsų pabūt be garso ir skambina: "Labukas, tik norėjau išgirsti tavo balsą" ir padeda ragelį. Nu geras, neprikibsi:)

Pasiekiam Rygą, išlipam prie maximos, einam pasižiūrėt į mapą, kaip čia iki tos Liepojos nusigaut? Iki Liepojos kelias vingiuotas :) pakeičiam porą variklių, bet nukeliaujam gan greit, vistik broliai latviai imlūs žmonės:) Liepojoj ar reik rast kalėjimą, iki jo keletą kilū pėdinam. Pakeliui sutinkam dar kelis lietuvaičius, kurie irgi atvykę tai pačiai pramogai kartu su mumis, ir einam ieškot bunkerių. Surandam, čia jau ganosi keletas mūsiškių, bet dar nemažai ir trūksta, o jau būtų laikas pradėti šou:) Na čia jau nebepasiginčysi. Užeinam vidun, prieš tai pasirašę kažkokį sutikimą, kad su mumis visaip kaip elgsis, hmzz, kitus nemokamai i "sanatorijas" sodina, o mes???

Užeinam į kalėjimo kiemą, atima visus daiktus. Surikiuoja į eilę ir praveda pradinį instruktažą. Mes čia jokios nuomonės nebeturim, jei kas nepatinka, iškeliausim plastikiniam maišelyje ir tikrai ne į savo terpę. Už kiekvieną klaidingą judesį ar išraišką atsispaudimai, kol visi viską padarom tobulai, arba, kitaip sakant, kol prižiūrėtojam atsibosta su mumis žaist.

Photo by Delmi Alvarez

Užeinam į vidų, čia gaunam patalynę. Kol ją laikom, pasiūlo prisėst, nea, ne ant kėdutės, bet pačiam pasigamint vietnamietišką kėdę. Nugara į sieną, kojos stačiu kampu ir sėdi, o ką ne patogu? Kas paburbuliuoja, dar ir galva sieną paremia, kad netyčia nenukristų. "Į sanitarinį mazgą einama du kartus per parą, šeštą vakare ir aštuntą ryte, šeštą jau pražiopsojot". Išskirsto po kameras, parodo, kaip pasiklot lovą. Mane paskiria kameros "vyresniuoju", reik raportuot: numeris, kiek žmonių, vardai, pavardės, kamera apžiūrai paruošta. Na, kadangi patenku į vieną apartamentą su naujais žmonėm, vardus improvizuoju, kiekvieną kartą pas mus vis kiti žmonės gaunas :))) bet gi vienybė įvairovėje :) negi, ne?? Tris kartus aplankę mūsų kamerą, liepia lovas persiklot, nes nesutampa juostos dekių ir pan:) įdomu, ir vėl, kol atsibosta. Išveda visus atgal. Išskirsto grupelėm. Uždaro į karcerį. Čia tik žvakelė ant grindų. Nusisukt į sieną. Jokių kalbų. Šitas nepraeina, tai atima žvakę. Po antro įspėjimo, ateina ir biški užkala galvą su šūviu, nieko nebegirdim geras 5 minutes. Medicininė apžiūra. Užeinu, rodo ištiestus tris pirštus, klausia, "kiek matai", sakau,"nu penkis", "ooo geras atsakymas", užsidirbu pliusą, dar padarau pritūpimų ir gaunu sveikatos pažymą. Atgal į kameras ir liepia miegot. Neee, čia dar tikrai ne viskas. Na, kadangi turėjau užsilaikius telefoną, sms'ais susirašinėjam su gretima kamera ir nusprendžiam, kad show will go on :) Po valandos kitos su trenksmais išspiria kameros duris, kelia ir žąsiuku veda į antrą aukštą.

Tardymas. Čia kvota, kas mes, ko norim, gaunu minusą, kai pasakau, kad sistema bloga, ją reik keist. Vėl jungiam žasiukus ir einam atgal į kameras. Dar pamuštruoja ir praneša, kad žaidimas baigėsi, dabar galim toosintis iki ryto, bet 9 ar pan, jau turim eit lauk, nes dieną kalėjimas virsta muziejumi, nu ok, o mum kas :) Vienoj iš celių įsteigiam linksmybių štabą. Bet negi tuo ir apsiribosim? Tikrai, ne. Keliaivio inicityvinė grupė traukia į ekskursiją, apžiūrėti patalpų:) Ir ką jūs manot? Ogi randam daug . . . tuščių butelių:) ypač už užuolaidėlės tardymo kamabarėlyje, kur sieną puošia Leninas. Apžiūrim kalėjimą, nemažas, įspūdingas.

Photo by Delmi Alvarez

Toosas iki ryto, poto supykdom publiką, neleisdami miegot paskutines valandas, bet gi reik pasišnekėt, seniai nesimatę. Išaušta žavus rytas. Saulutė šviečia, prie jūros kviečia.

Užeinam pusryčių į vietinę valgyklą, pasilinksminam, skaitydami latviškus žodžius. Jūra. Pamojuojam mūsų Baltijai, pamedituojam kopose.

Kad būtų įdomiau, išsitraukiam burtus, kas su kuo tranzuojam. Smagu, su Andrium iš Liepojos pajudam šiek tiek palūkuriavus. Keičiam mašinas kas 10km ir tiriam aplinką, pažindinamės su vietine kultūra ir fauna :) Pasiekiam Tervetę. Pakeliui dar prigriebiam porą bendrakeleivių, nes draugiškai nusiteikes šoferiukas pasitaikė, didelis busikas tu tv ir miela mergaičiuke, kuri labai susidomėjus klausosi mūsų istorijų iš kelio. Padovanoju mergaitei KELIAIvio ženkliuką, tai net šokinėja iš laimės:)

O Tervetė super, kuriam laužą, palapinių miestelį ir linksmybės įsisiūbuoja. Kai miego metas ateina, palapinėse šaltoka, aš pasirenku alternatyva ir įsitaisau po atviru dangumi prie laužo, pasiteisina, miegmaišis nesudega, o daug šilčiau:)

Sekmadienį, išsikuičiam ir bandom judėt namų link. Ant trasos mūsų daug, o variklių vakuumas, bet neprapulsim. Galiausiai sustoja smagus pasienietis, kalba lietuviškai, važiuoja į darbą. Pameta iki sienos. Tiesa, ne be nuotykiu, po kokiu 5km sukamės ir varom atgal, nes gigis paliko savo piniginę prie griovio. Latvijos kaimai -->saugūs, randam ten, kur ir liko. Vėl pasiekiam sieną. Čia dirba linksmi braliukai, papokštaujam, praeinam. Oras puikus ir kur buvus, kur nebuvus, mus susiurbia fūra. Dėdė latvis mus šnekina visą kelią ir veža į Kauną. Pakeliui užmatom barą įdomiu pavadinimu "Plūgo broliai", bet ten gal surengsim atskirą ekspediciją. :)))