Lenktyniaujam??? Gal tranzu???

Taigi Taigi Taigi, kai galvoje sukasi vienas žodis . . . Kelionė, nebelieka kas daryt, kaip tik į ją išsiruošt :)
Šįkart giliai povandeniniuose konspiraciniuose sluoksniuose buvo priimtas sprendimas dalyvauti kolegų iš VAK rengiamose autostopo varžybose po LT ir LV. Porai dienų pramoga neprasta :) Taigi, kovinis ekipažas Kriste ir Neringa iš vakaro užsitaisę papildomą motyvacijos dozę, jau ankstų rytą išsiruosė į starto vietą :) pakeliui dar kelias apdovanojo valstybinės numeracijos palikimu :)

o starto vietoj sutikom daug žmonių :) sako, pernai dalyvavo apie 10 komandų, o šįkart čia išsirikiavo net 29 :) na ką, pabendravę su be proto "mielais" degalinės prie Vilniaus darbuotojais, susipažinę su būsimais kelio bendražygiais, išsitraukę 18-ąji starto numerį, sulaukę savo eilės, nupūtėm pirmą ekipažą jau per pirmas dvi minutes.
O berniukas už sportinės mašinytės vairo pasirodo ne pėsčias, kalbos netilo iki pat Kauno. Berniukas, tiesa, paguodė, kad jei strigsim, visada galim atlėkt pažiūrėt "Vilnius - Dakaras", mat jis ten garso operatorius :) Bet mes, nusiteikę nuotykiams, nepasiduosim :) Taigi, pagal gautą maršrutą, galėjome rinktis, kur norim keliaut, į Jonavą ar Jurbarką. Kadangi Jonava mūsų itin neviliojo, pasirinkom Jurbarką, kuris nors ir toliau gal 70km, bet gi panemunius mes mėgstam :) Hmz, bėda ta, kad berniukas mus paleido prie Kleboniškio miško. Galvoje sukirbo mintis: nu dabar tai eisim, toli ir dar toliau :)) bet ką jūs sau manot? Ogi ant to pačio tilto susitranzavom smagu dieduką, labai azartiškas pasirodė beesąs ir didelis AČIŪ jam už tai :) Vyrukas, važiavęs į Kėdainius, pametėjo mus iki Vilkijos :) truputuka labai ne į tą pusę ir daug :) Užtat dėdei daug visko papasakojom, užrašėm daug web saitų, sakė pažiūrės, kaip mums seksis :) Uchh, čia tai bent pradžia :) atrodo, ir šitam kely mums sekmė draugė :)
prie Vilkijos, tik spėjom ištiesti nykštį, kelią vėl uždengė dulkės. Neblogas mašiniukas, dėdė važiuoja link Jurbarko. Kai jau lipam vidun išsišiepusios, sako: O ko čia džiaugiatės? gal į mišką nuvešiu :) bet nuveža į Jurbarką, užtat sužinom daug įdomybių, apie voveraičių uogienę ir pan :)
Jurbarkas --> mūsų pirmas Pit Stopas :) Čia sutinkam dar pora komandų, ir klijuojam popierių prie stulpo. Įdomu :) Greit bėgam į kitą kelio pusę, nes čia jau sustojo kitas pavežėtojas :) Važiuojam iki Raseinių, nors berniukui reikėjo tik porą km palėkt iki šalimais esančio miestuko, bet ką jau čia, veža tiek, kiek mum reik :) Nu ir iš kur tie žmonės tokie geri Lietuvoj?? Puikioj šaly gyvenam :)
Raseiniuose, apžiūrėję vietines ginklų parduotuves, patraukiame toliau :) mosuojam savo prekiniu ženklu - balionais. Eilinį kartą pasiteisina akimirksniu, pirmas dvi sustojusias mašinas, dėl įtartinų veidų, pravetuojam, bet tuoj išsirenkam ir tinkamą egzempliorių :)

O įsėdom pas dėdę iš Dubysos slėnių. Pasigrožėjusios žaismingais vaizdiniais, ir pasidžiaugusios vykusiai pasirinktu maršrutu, pasiekėm Katauskus :) iš tikro, per tą dvidienį sužinojom daug naujų miestelių miestelaičių pavadinimų, žodžiu praturtinom geografijos krepšelį :) O Katauskuose, vėl pagavom sėkmę už ūso. Šalikelę pagerbusi mergaitė pavežėjo iki pat sekančio Pit Stopo, žinoma, jai ten visai nereikėjo, bet sumanė surengti mums ekskursiją po Šiluvą, papasakoti apie jos istoriją ir ateities perspektyvas :) džiuigiai sugėrę siūlomas žinias, pasinėrėme į Tytuvėnų ženklo paieškas, mergaitė mūsų neapleido, ir kantriai, varnos sparno manevrais, suko ratus, kol, galiausiai pasitarę su feriferijos degalinėje patogiai įsitaisiusiais carais, išsiaiškinom to nekadėjo lokaciją. Čia radom ir daugiau sutrikusių veidų, bet kelio ilgai nekankinom ir po kelių minučių jau švilpėm į Šiaulius :)
Susiurbusi šeima dosniai vaišino savo turtais, mes atsidėkojom balionais ir visi patenkinti išsiskyrėm prie Šiaulių aplinkelio. Patirtis šitą ruožą linkusi vadinti vaktimi, bet ir vėl patampę sėkmę už rankovės per porą minučių įtikinom atsiųst mum draugų. Smagūs seniokai pametėjo iki Joniškio kelio, kur susitikom linksmuosius berniukus, pažymėtus trečiu numeriu. Čia ir vėl nesudūlėjom. Šeimynėlė turėjo keistai besižvalgantį sūnų, bet užtat palūkuriavo, kol atsižymėjom Joniškio Pit Stope ir pametėjo iki išvažiavimo iš miesto :) Dar porą km iki pasienio palėkėm su dviem neįprastos stadijos vyriokais :) pasienis buvo kirstas. Pėsčiomis. O čia jau kur buvęs kur nebuvęs išlindo latviškasis štilio motyvas, nes, kaip ta pati patirtis sako, pasienis prie Elejos dar didesnė vaktis nei Šiauliai :) Pasistaipę ir fotoobjektyvu įamžinę savo pasiekimą, nusprendėm pajudėt :)

Besimėgaudamos tyla ir ramybe išlydėjom į priekį dar keletą komandų. Na čia jau strigis, pralaukę 40min, galiausiai susistabdom porelę, primygtinai reklamuojančią Rygą, nes ką ten toj Tervetej? eiii, bet ten gi fajna :)
Žodžiu lipam lauk ir sukam kitu keliu. Čia susitranzuojam ne ką kitą, o organaizerius, Vladas ir bizyte mus palinksminę ir pasidžiaugę objetyvo pralaidumu pasišalina. O dabar tai jooo. Nuslysta kledaras kaip reta, gamtos procesų dėka, gali glostyt variklį kapoto neatidaręs:) o viduje . . . diedukas ir trys babinkos, susigrūdam, visi beveik moka lietuviškai. Kompanija - texas chainsaw massacre prototipas :))) dardam kažkuo, kur turėtų būt kelias, bet jau greit šokam lauk ir pasigaunam berniuką, kuriam lenktynės prideda šarmo, su savo BMW lekia ta pačia "kelio imitacija" iki pat Tervietes, ir pasiūlo po valandos pavežt toliau :) ok, žiūrėsim.
Tervete, smagu, čia mūsų sekantis Pit Stopas ir privaloma valanda resto. O žmonių čia netrūko. Tad ekspertų žvilgsniais apžvelgę ir išrinkę tinkamą terpę, surengiam smagią kolektyvinę vakaronę. Po valandos, vos spėję apžergti kelią pasigaunam didžiausią lenktynių bonusą :) Vyras - latvis, žmona - lietuvė, vyras - šneka lietuviškai, žmona - mikstūra :)

Klausiam, kur važiuoja, sako iki Ielgavos. Nu super, mum labai tinka :) klausia, kur mes :) Sakom: na į tokį mažą kaimą pavadinimu Balduone:) Ania? tai pavešim, mes ten gyvenam :) ogo, o čia totaliai ne trasoj objektas, sunku nusigaut. Klausia, o kur paskui reik? Sakom, nu į Ryga. A, nu tai Ok, ir ten pavešim, gyvenam ir ten :) vauavyva :) Šeimynėlei ryškiai patikom, palaukia kol užklijuojam lipūškę ir pristato į Rygą, reikiamu adresu :) Na Ryga mum ne Pit Stopas, bet, kaip byloja taisyklės, reik imt dešimt valandų resto. O mum Ryga patinka, ten susisurfinom Coucha, tai kodėl ne? Susitinkam su savo hostais ir skaniai geriam kakavą plepėdami apie keliones, klajones ir svajones :)
Pusę nakties prasivaikštom (smagu lyst po pradedančiu judėt traukiniu), apžiūrim bohemos spiečius ir gultą pasiekiam penktą ryto :) gerai, kad neėmėm jokių miegasų ar palapinių :P viskas provaidinta :)
Ryto aštuntą mes jau trasoj, tęsiam kelionę. Moteriška matematika: jei imėm restą aštuntą vakaro, tai startuojam aštuntą ryto. Tik po varžybų susivokėm, kad čia vistik dvylika, ne dešimt valandų. Na ką, matematikai, kaip vėliau paaiškėjo, paaukojom pirmąją vietą :) aj, bet gi for fun vyksmas :)
Žodžiu, nenukrypstant, teta, apsitaisiusi gėlytėmis, pametėjo iki puikaus miestelio Bauskės. Kodėl puikaus? O todėl, kad Statoilas ten labai moka kavą daryt. Tik gurkštelėjus, pasikinkėm furistą, pametėjusį iki pat Panevėžio :) Minties lobynai praturtėjo naudinga informacija apie sirupus, ir ne Monin'o, o rugių, čia vietoj spaudžiamus. Taip praplėtusios savo akiratį strigom keletui minučių ant Panevėžio apvažiavimo, bet ką mes ne fajnos? apžergėm kelią iš visų pusių ir labai greit įkalbėjom vieną vyruką apsisukti ir pavežti mus ten, kur reikia :) Iki Krekenavos, priešpaskutinio Pit Stopo, kelias nedulkėjo. Sustojo gausi šeimyna, jau pilna mašina, apsikaišę narcizais ir kitom gerybėm. Operatyviai sulindom vidun ir išlindom jau Krekenavoj :) čia užsižymėję ir kirtę periferijos greitkelį, patraukėm finišo link. Vyrukas, siūlęsis pavežti dvidešimt km dviračiu neįtikino, todėl šitą atkarpą atkirpom su linksmu mentuku, siūliusiu pametėt iki Talino:) Gal kitos lenktynės platesnio mąsto bus?
O dabar, Panevėžio žiedas. Azartiškasis dėdė policininkas, pareiškė, kad truks plyš reik visus aplenkt ir vežė mus ten kur geras tranzas ir priešininkų nematyt :)

O tada, atvėrę trečiasias akis stojom į kovą. Pirma sustojo, iš pažiūros lėto būdo teta. VETO. Antrasis į mūsų draugiją pasibeldė MAXIMOS sunkvežimis, įvertinę jo vidutinį greitį, nelipam. Jaučiam artėjant . . . kažką. Staiga plaukus išdraikė NVO (nenustatytas važiuojantis objektas), atsisukus paaiškėjo: nuslydo. Toli. Bėgam. Tiks. Oj kaip tiko. Vyrukas rusas. Nešneka. Telefonu: pol čias :) Kas čia tas pol čias? Gal kokioj ukmergėj už tiek būsim. O kaip mes klydom :) tai supratau, kai ištiesiau ranką segtis diržui, o jis spustelėjo pedalą. Prispaudė. Kaip ten sako? 100 ne greitis??? nu 100 tikrai ne greitis. Važiuojam 240 km/h. Galiausiai išsišnekam.

Vyrukas taria žodį: lenktynės? tai ko nesakėt iš karto? būčiau paskubėjęs. HMZ, aj, kad gal mum tas 240 visai gana. Za pol čias mes jau Vilniuj. Atiduodam duoklę paskutiniam Pit Stopo stulpui. Tegyvuoja balionai ! ! !
Tegyvuoja lenktynės ! ! !
Tegyvuoja kelionė ! ! !

Ispanijos sturmas

Kaledos vel atejo, musu neispeje, nu ir nereik, ir taip gerai :) Jos neispeje musu juk atejo, o mes, nelaukem specialiai :)

Zodziu, pradedant sia istorija nuo pradziu, pasimegave svenciu teikiamais malonumais ir rupesciais, gudzia kaledu nakti, 3 val ryto pajudejome link savo ziemos atostogu tikslo. Pavezeti islipome Suwalkuose ir buvom maloniai nustebinti, 5 ryto cia jau dirbancia stotimi, tad smagiai isitaise prasmatniam traukiny, pajudejom. Ne tik, kad pajudejom, bet judejom net 14 valandu, kol galiausiai pasiekeme savo lektuva, bekylanti is Wroclawo. O nuotaikinga ir nuotykinga keliones pradzia zadejo idomybiu ir toliau :)

Pradziugine visus oro uosto klientus ir darbuotojus slyvinem ar svaraininem degtinaitem bei saldainiais, itikine Aureliju, kad i lektuva jam to nestis neleis, pasmaikstave su apsauginiais ir visais kitais iniais, isitaiseme prabangiose ryanairo kedese. O ka jus sau manot? Lektuvelis sisyk nemazas pasitaike, netoli 200 zmoniu skraidino. O skrydzio puikumas, ir vaizdai grazus, gi naktis visgi, o giedrumas.

Pries vidurnakti, musu kojos jau paliete Katalonu zeme. Girona. Oro uostas. Cia mus sutinka smagioji Judita (kaireje) ir tuoj pat vezas i bara kokteiliu skanaut ir jos draugus is arciau pazint. Keliones pradzia tikrai nepakartojama, dedam pirmaji pliusa couch-surfingui, kuris Ispanija apraizges daug tankiau nei hospitality:)

Na ka, pasitoosinam, pamiegam truputuka Juditos tevu bute (pirmasis potyris, kad namai nesildomi, gi ir taip silta, deja ne ziema), kuri is ryto turi parduoti, ir anksti kile patraukiam apziureti Gironos. Grazumelis visai. Visi draugiskai pagal vietos tradicija pabuciuojam liutui i subine ir, pameteti iki trasos, keliam nyksti. Aurelijus ima nerimauti, kad lauksim 8 val, nes jau tokia jo karti ispanisko tranzo patirtis. Bet mes kas??? Mes jega, todel varikli pagaunam jau po 10 minuciu. Pats laikas ijungti savo lingvistinius sugebejimus. Siaureje daug kas sneka prancuziskai, todel dideliu bedu nekyla. Tiesa, jau pirmoje masinoje Neringa pamirsta visus savo pinigus, dokus, fotika ir kita svarbiausia keliones inventoriu. Tiesa, kol ta suvokia, gerasis dede jau sukauja kitoj kelio pusej, kad rado ir atveze mums musu turta. Hmzz, i galva ateina isvada, kad mes gime su marskineliais, bent jau sitai kelionei. Tas motyvas musu nepalieka visas dvi savaites, dekuj kelio dievams uz tai:)))

Tranzuojam salutiniais keliais, i autostradas nelendam, nes norim istyrinet pakrante. Iki pat Barcelonos vaziuojam issplete akis ir visais budais geriam i save informacija :) vaizdai - vitaminai akims :) Tranzo vidurkis 5min, Aurelijaus pabedavojimai apie 5-8 valandas jau nebegasdina :) bet vistik, kiekvienas sustojes vistiek sukauja, kad tranzuojam - loco loco. Bet mus gi daznai psichais vadina ir mum tai komplimentas. Barca pasiekiam su vienu strigimu, kur pralauke 18 minuciu, nusprendem, kad reik keist dislokacijos vieta. Pasiteisino.

Barcelona Barcelona Barcelona. Mus pasitinka dick toweris ir Catalunya aikste su fontanais. Cia musu hostas - panamietis Juan Carlos. Architektas, kaip beje ir Judit. Apskritai, vienas is musu zygio vardu gali buti architektu(-ros) tyrimas, nes dauguma hostu pasitaike architektai:)

Taigi sedam i metro ir varom i Juan Carloso nurodyta susitikimo vieta. Isropojam i pavirsiu. Dar ant laiptu prisitato kazkoks seniokas ir jau kad pasakoja, kad pasakoja kazka ispaniska greitakalbe :) kazkaip is konteksto iseina zodis Juan ir mes pakimbam, kas cia dabar? Bet nepastebetai pasirodo tikrasis Juan Carlosas ir jau einam link guztos:) cia isikuriam, paliekam daiktus ir apziurinet vakarejancio miesto. Padurninam Barcos metro ir mes jau centre, sutaupe po 1,15e (kitas keliones pavadinimas).

O Barcelona tiesiog zavinga. Kur beeitum, visur pilna sviesu, labai labai didelis pliusas jai:) tiesa, idomus dalykas, kur beeitum, taip pat pilna elevatoriu, nesvarbu kur, ju tiesiog pilna:) Didelis aciu musu hostui, kuris parode tiek daug, jog sunku net isivaizduoti. Vakarine Barcelonos apziura buvo iprasminta pakeliant taure sangrijos jaukiame pub'e, kur uz duru stovi du dideli dedes apsauginiai ir visiem sako shhhhhh :) zmones miega:) dar seke "sekminga" babyfooto (footbollito) partija, kur mes su Neringa parodem, ka mokam vietiniams, ir neimuse nei vieno ivarcio, leidom laimeti draugystei :)

O sekanti diena - itempta: Park Guel, Segrada familija ir pan. Tiesiog raktinejam, bet gi ir to reikia, negi i kelione leidiesi kad leika ziuret visada? Tikrai ne :) po 12 ar daugiau ant koju praleistu valandu, vel durninam metro ir islipam . . . prie beach'o :) wow, miestas didziulis, grazus, ir dar su jura ir smeliu. Tuoj isibrendu ir testuoju vandeni, saltas, bet nieko. Uztai sulaukiu susidomejusiu zvilgsniu is siltai isimuturiavusiu vietiniu, gi tik +13C. :) Tiesa, pakeliui namo, vienoje is metro stociu pakibom gerai valandai, nes netiketai aptikom neapsakoma koncerta, kur gal 30 vienos muzikos konservatorijos studentu ruosesi kazkokiam konkursui ir parode toki pasirodyma, kad ir uz pora simtu euru toki retai pamatysi:)

Vakare namie musu jau laukia Juan Carloso draugelis is Portugalijos Rui, superinis biciukas, galintis pamegdziot bet kurios pasaulio salies akcenta :))) Jei ka, hostas Portugalijoj jau yra:) Manau mes dar pasimatysim :)

Sekanti stotele - Valencija. Bet pries tai, reik issikapanot ir Barcos, imames plano T ir traukiniu velgi uz 1,15e varom kiek veza:) Islipam kazkokiam kaimuky su grazia pilim. Nykstys aukstyn ir, nepraejus nei 5 min, vasius - buda:) kadangi tik 2 sedynes prieky, o gale buda, sodinam vyra, o pacios lendam i gala:) oooo, cia tai idomu, tamsu nors i aki durk, i trasa ateina prozikas ir darom toosa, taip linksmai dar nevaziavom :))) Tokia dziugia gaida po 15-20km pasiekiam dislokacijos vieta. Cia Aurelijus atsislieja ir juda link Alikantes, o mes neriam stacia galva i avantiuras :) Mus pasitinka velgi Juan Carlosas, vyrukas is Karibu, su Afro sukuosena ir Posh masinyte. Vyrukas ne pescias, dirba 7-iuose klubuose renginiu organizeriu :) spekit, ka mes cia veiksim? :) Ladies, listen to me :) paliekam daiktus ir traukiam i toosa, aplankom ne viena bara, isgeriam daaaauuuug nemokamu kokteiliu ir uz iejimus be abejo nemokam, mes juk JC viesnios :))) toosas iki 8 ryto. Vistik suvokiam, kad ispanija - geju krastas :)

O tada mes miegojom, o poto vel keliavom. Sekantis taskas - Alikante. Bet iki jos tolimas kelias. Pirma stotele - Xativa. Jau tamsu. Einam link trasos ir jau imsim highway'ju. Pakeliui mus kalbinti ima vyriokas su tase. Kur einat? I Alikante? Kaip Kaip? Nu i Alikante :) o tai kaip cia daba? Vyrukas papasakojo, kad is sios vietos, per metus istranzuoti pasiseka gal dviem zmonem, matyt mes ir buvom tos dvi, nes sustojo pati pirma mano nykscio pastebeta masina. Negana to, 3km iki namu pavezem ir ta vyrioka :) Stai cia buvo kogero idomiausias naktinis tranzas Ispanijoje. Mielas nekalbus vyrukas pavezeja mus gal 20km toliau nei reik jam paciam, bet ten, kur jau mum butu geriau tranzuot, paduodamas kupriakus paksteli i abu zandukus ir linki kuo didziausios sekmes :) ACIU :) Stovim prie kazkokio ziedo, aplink ne gyvos dvasios, bet, krentant kiekybei, kyla kokybe. Tuoj sustoja kazkoks seniokas ir pazadejes nuvezti 3km, nuveza gal 30:) aciu:) ir vel, stovim prie kazkokio ziedo, ir vel aplink ne gyvos dvasios :))) staiga, kur buves kur nebuves horizonte pasirodo mazylis twingo. Hola chicas, sveikinasi du berniukai. Lipam, zada pavezt 5km, paveza 50 :) nu bet tikrai, ispanijoj tranzas nevyksta :))) Idomus pokalbis. Berniukai: amigos, Lituania, Siga, Riga. Mes: no no, Lituania - Vilnius, Letonia - Riga. Berniukai: no no, Nerijus. AAA, ok, cia draugu vardai :)) dvi tylos minutes ir vienas taria: DURNOS BOBOS. Cia mes jau iskrentam, pasirodo Nerijus ismoke, dekuj Nerijui uz lietuviu kalbos promotion'a :) linksmi vyrukai. Pravaziuojam kazkoki nutreksta katina, berniukai: au au? Mes: no miau miau. Berniukai: miau miau? mu mu? Tokio intelektualaus pokalbio eigoje pasiekiame Elda. Cia sustoja toks tipinis Pedro. Bet geras dede, kalbames jau ispaniskai su juo, ir visai nieko. Alikante pasiekiam su smagiu senuku, kalbanciu prancuziskai, prapliurpiam visa kelia :)

Cia mus jau pasitinka seniai matyta, cia beerasmusaujanti, Kruopa ir neseniai atsiskyres Aurelijus. Sangrija liejasi laisvai, o ka daryt, kai tetrapackas kainuoja 50ct? O stai paskutine metu diena pazymejom ispudingai, iraseme naujametini sveikinima keliaiviui, uzsilipe aukstai aukstai, kur, kaip byloja legendos ne vienas belipdamas plaucius isspjove :)) padainavom lietuvisku dainu, kad ispanai tikrai girdetu ir zinotu, kas mes, nes mes kas??? :) o toliau saulelydis-->naujametes pramogos ir vynuoges prie juros --> toosas centrinej aikstej, kur pasitvirtino ispanu, kaip siukslintoju reputacija:) Betkuriuo atveju: Not only freaky, but also nice:)

Na ka, vienoj vietoj, neuzsisedesim juk, tad ankstyva naujuju metu ryta, pajudam i kelia. Tiesa kol atsibuciuojam ir pan, jau ir 16:00 :) bet gi taip tik smagiau :) Pirmoji nykscio itakai pasiduoda moterele su treningais, kuri mus susiurbia tiesiog nuo tilto :) Toliau vaziuojam su gruzinu, astrinam rusakalbe. Taip pat ir sekancioj masinoj, kur vaziuojam su kaimynu rusu. O cia jau visi pazysta daug lietuviu, megstami tautieciai cia, matyt apelsinus gerai skina :) siulo ir mum padirbet, bet mes jau kazkaip gal susilaikysim nuo tokiu ideju :) Cia pasiekiam viena nemalonesniu keliones tasku, nes islipam kazkokiam kazino ir kinu restoranu kvartale, kur mus stebi daug keistu akiu, nelabai jauku, nes dar ir naktis, bet ka jau cia bepakeisi. Keleta masinu pravetuojam, sita ispanijos dalis ne itin zavinga. Galiausiai su ispanu, vaziuojanciu is Madrido, pasiekiam Cartagena. Cia musu jau laukia spicy mexican Paco :) Apziurim miesta, Paco papasakoja apie Mexika, kur labai daug sunu :) ir pamoko sokti salsa. Tiesa, cia turbut randam svariausia buta per visa kelione :) Cartagenoj praleidziam tik nakti ir judam toliau. Musu laukia Almerija.

I nykscio sturma kylam tik praeje apie 10km, kol susiradom gera vieta tranzui :) Su keliom masinom pasiekiam autostrada i Almerija, bet ta autostrada mokama ir trumpa. Naturalu, kad masinu nera, ne tai, kad ju mazai, tiesiog nera. Tiesa musu aplankyt atvyksta susidomejes kelininkas, kuris parekomenduoja tranzuoti kitam kelyje. Na iki to kelio nusigauti galima dviem budais, arba eiti keliu labai labai toli, arba daryti suns kojos manevra ir varyt per zolynus. Zinoma pasirenkam suni:) Vel padarom face control ir issirenkam saunu vyruka, kuris mus pavezeja iki grazios vietos kalnuose. Cia rade ispaniska uzeiga, nusprendziam, kaip ragina pavadinimas ir uzeiti. Uz baro sukasi vietine matrona ir komanduoja visiem:) bare vien vyrai, bet mes prate. Smagiai papietaujam us pora euru ir varom toliau. Veza linksmas marokietis, eilini karta dvigubai toliau, nei jam paciam reikia :) Jau tampa musu kasdienybe. Galiausiai pasigaunam be galo zavu ispana, kuris pliauskia neuzsiciaupdamas ir veza mus nerealiai graziu keliu. Islipam prie Veros. Kelio dovana - Ispanijos mapas. Pravers:) Almerija pasiekiam su dviem linksmais vyriokais, kurie keliauja 100km, nes Almerijoj pigi ir geresne zole. Vyrukai spaudzia greit, keliu nelabai domisi, bet tiksla pasiekiam greit ir kokybiskai :) Pasivaikstom po vakarine Almerija, cia nerealiai grazu, is medziu skamba kaledine muzika, visur daug daug lempuciu ir tvyro kaledine nuotaika:) Sutartu laiku, musu pasiimti atvaziuoja Marcas, pirmasis hospitality hostas. Labai fainas vyrukas, keliaves po pasauli ir turintis kolumbiete mergaite, su kuria ir gyvena. Susisodina mus i masina. Neringai tenka garbinga vieta bagazineje uz grotu :) pasiekiam ju namus ir prie duru pareina ispejimas. Marcas sako, we have a massive and scary dog. Neringai nutirpsta kojos :) atsidaro durys, o ten . . . Adrienas, tikras cirko suo, sokineja is vietos ir is laimes mus pamates nesusilaiko nepridares balos :) Dukstam su juo dar ilgai. Tada vakarieniaujam. Stalas luzta nuo visokiu visokiausiu uzkandziu :) Po neisenkanciu istoriju is kelio, galiausiai einam lovon.

Ryte zadintuvas, be reakcijos. Staiga suvokiam, kad uz 20min isvaziuojam, o dar reik susiruost. Sokam is lovu. Tiesa, pramiegam ne mes vienos, tai situacija visiem vienoda, greit issikuiciam, papusryciaujam ir sulipe i bagazine vaziuojam :) Almerijoj lyja, sako, nelyjo jau 4 menesius. Gatves plaukia, Marco darbuotojai atsisako dirbti, nes gi kokios salygos:) Zodziu po ilgoko pasivazinejimo po miesta, mus isleidzia ant trasos link Granados. Cia per 3 laukimo minutes spejam permirkt kiaurai, bet nieko, sustoja du carai ispanai ir veza 100km, nepamirsdami pasiteirauti, ar mes seserys :) Isleidzia vyrai vietoj nepalankioj, bet ka jau, dar labiau sumirke su antra masina pasiekiam Granada. Centre mus isleidusi pagyvenusi porele dar prikrauna pilnus delnus mandarinu is savo sodo :)

Granada mus pasitinka slapiu suniuku kailiuku kvapu ir nykiais debesim. Vargais negalais surandam katedra ir ten musu laukiancius hostus. Abu turkai, architektai ;) nustebina puikia anglu kalba ir pasiteirave, ka noretume veikti, pateikia detalu dienos plana, kuri mielu noriu patvirtiname :) Pirmiausia, su fenu pradziovinam batus, nes po tokio kelio nieko kito tiketis negalima :) O programa tiesiog puiki: lipam i auksta kalna, nuo kurio matosi ispudingoji Alahambra, gurksnojam sangrija, pokalbiu temos neissenka. Granada man patinka, mazos gatveles su milijonu jaukiu parduotuvyciu, maroko turgus ir besisypsantys zmones:) Aplankom puba, uzsisakom gerimo, nemokamai vaisina tapomis, neblogai, geri kola, pica gauni dovanu:) cia Granados ypatybe. Turkai pasiteirauja: how long have you been hijacking? Nu gal ir nieko:) Galiausiai tesiam, Flamenco vakaras. O cia kazkas neapsakomo, sedim dvi su puse valandos ir negalim patiketi tuo ka matome ir girdime:) Gitara, daina ir sokis, bet neimanoma nupasakoti to, ka pamatem, net nereikia suprasti teksto. Uztenka paziuret ir atrodo, jie puls myletis tiesiog scenoje. WOW:) po pasirodymo iki namu ejom tyliau nei iprasta, visiem ateme zada :) o cia, gitara, dainos, pokalbiai iki ryto apie nezinia ka, bet smagu juk taip:)

Turkiska logika: jei nespejai atsikelti iki dvieju, tai miegok iki penkiu:) mes jos nesilaikom ir pakile ryte skubam apziureti miesto. Isejus pasitinka sauleta diena ir fantastiskai grazus vaizdai. Isnarsom ji visa, apsiprekinam ir nusprendziam susirasti paella. Randam tikra ispaniska restorana, kur vos iejus mus pasitinka padavejas su klausimu, ko norim:) sakom, paella, aaa, nu tada seskit:) isitaisom, autentika nereali. Iveikiam gal trecdali to, ka uzsisakom,(+asoti vyno) bet iseinam nerealiai laimingos:)

Vakare susitinkam su cia atvykusiais Kruopa, Aurelijum ir ju hostu. Prancuzu, megstanciu pasityciot is italu :) Aplankom keleta baru, isgeriam keisto, bet skanaus mohito bei tinto beverano. Namie musu laukia turkiski patiekalai, skaniai paragaujam ir pagiriam berniukus, tikri saunuoliai. Vel barai. Miega pasitinku apie 6val ryto.

11val mes jau ant trasos, pakeliui i Madrida. Sustoja berniukas, varantis i Malaga, vajej, kaip liudna. O Maroke Maroke, kodel man taip nelemta pas tave nuvykti? Juk turiu lektuvo bilieta namo is Marakesho. Nu bet ka jau cia pades ta grauzatis. Tranzuojam tiesiog autostradoj, daug mojavimu ir signalu. Nu taip taip, aciu. Staiga girdim saukiant kazka, pasisukam, ogi dede kitapus tvoros siulosi mus pavezti. Nu ok, paima ir veza, apie 50km, nors jam eilini karta reikejo gal tik 5 vaziuot. Labai smagus vyrukas, daug visko papasakoja ir tikrai susidraugaujam, pasikeiciam meilais, gaila nepaemem adreso, butume atviruka nusiunte:) Taip truputi po truputi, ivairiu atsitiktinumu ir nutikimu deka pasiekiam pusiaukele. Aplankom ir vietu, kuriu aplankyt nei ketinom, nei norejom. Viena "gerasirde" teta mus nuveza i savo kaimo autiku stoti, ir nutolina nuo trasos apie 30km, kad ir kaip sakom, kad nereik mum ten. Bet viskas gerai, kas gerai baigias, trasa vel pasiekiam gan gret. Galiausiai, jau beveik prarade vilti, ir pralauke apie 1,5val susistabdom vyra i Madrida, iki kurio dar 300km. Vyrs atrodo malonus, pavaisina kava, visko daug kalba ir sako, kad portyt varys i Barca. Nu cia nerealu, nes musu irgi toks planas. Zodziu, susitariam, kad varysim kartu. Pavaisina kava, viskas lyg ir smagiai. Bet vyrukas greitai pasidaro pernelyg smalsus ir, Neringai bemiegant, as jau freakin' out. Klausineja, ar neturim jokiu artimuju Ispanijoj, ar tikrai studentes, gal nemeluokit, gi varot dirbt, ir pan. Prasideda pasiulymai, siulo pas ji nakvot, kai atsisakau, siulo palikt daiktus. Iki Madrido likus 30km, stojam kolonkej ir kyla noras begt is ten, bet nespejam, pareina vyras. Pagasdinu ji, kad pasakiau draugam Madride kur ir su kokia masina(+numeriais) atvarom ir, kad mus pasitiks. Galiausiai islipam prie metro ir nesam muila kuo toliau.

Susiskambinam su Ozanu, musu hostu Madride ir susitare kur susitiksim pajudam link ten. Vyrukas pasirodo net labai uzskaitytinas jau is pirmo zvilgsnio. O be to, turi superini buta. Dar megsta fraze, the company pays it all :) ir tikrai, neatrodo, kad berniukui ko nors truktu:) Pasidedam daiktus ir einam centran. Hostas turi vakariene, tai sutariam susitikt veliau ir einam nagrinet Madrido pasiulymu. Nors visi mum sake cia nevaryt, kad ner ten ka ziuret ir pan, man sitas miestas patinka jau is pirmo zvilgsnio. Ziauriai gyvybinga. Susirandam sausakimsa restoranely, labai specifini, su nenusakomu triuksmo lygiu ir daug daug siuksliu, kaip ir iprasta Ispanijoj. Gimsta posakis: yra kraniukas, o kur chroniukas? Isvaikstom centra, ir jau naktinejant susitinkam su Ozanu, traukiam namo.

Ryte berniukas mum pataiso saunius pusrycius ir labai dziaugiasi, sulaukes komplimentu:) Toliau, ekskursija po miesta. Kadangi Ozanas pats cia tik 4 menesius gyvena, eina su fotiku ir stebisi Madrido idomybemis:) Vienam superiniam parke uzejom ne maziau superini konca, kur daug daug zmoniu grojo bugnais, o keletas soko. Dar vienas tiesiog tampesi paskui save is sulciu pokeliu pagamintas masineles:) zodziu, laiko veltui nesvaistem. Paklaidzioje, uzejom i geju kvartala, kur gali rasti netgi geju suvenyru parduotuves ir musu hostas susilauke nemazai vyryjos demesio, bet mes ji nuraminom, pazadeje apginti kritiniu momentu:) Galiausiai home party:) Ivertinam ir pasipildom isteklius ir va prasau, kokteiliu toosas. Vel pasnekesiai iki paryciu:) O ryte musu laukia kelias. Tyliai iseinam, kaip iprasta, palike atsisveikinimo rasteli ir dovanas is Lietuvos:)

Na ka, 700km iki Barcelonos ir dar 120 iki lektuvo, diena tam per akis. 1,15e ir traukinys iki Guadalacharos. Na na, paskutine keliones diena musu marskineliai kiek atlimpa, nes gaunam susitikti labai pikta nedraugiska kontrolieriu ir susimoket po 11euru baudos, bet uztai pasismaginam, apsimesdamos angliskai vos vos kalbanciom lenkem ir pasikivircijam su piktuoju dede. Ech, nekas, nu bet nieko, mes gi fajnos:) Is Guadalacharos varom tranzu. Einam i trasa. Privaziuoja mentai. Kur einat? Cia biski, ant zolytes. Bet i autostrada negalima. Zinom zinom, ten ir neisim. A, ok, tai uzsidekit liemenes:) Nuvaziuoja. Vieta nedekinga, posukis ir negalima sustot, bet mes toosinames, uzsirasom Zaragoza ir vel privaro mentai, jau kiti. Ka cia veikiat? Draugu laukiam :) o tai kas atsitiko gal, kokiu bedu yra? Ne ne, tuoj uz 10min atvaziuoja, tik laukiam. Ir vel palinkeje sekmes nuvaziuoja:) Sustoja susirupinusi moterele ir liepia greit sokt vidun, nuves i geresne vieta tranzavimui. Ok. Kol isokam vel prisistato mentai, nu kas cia daros? Negalima ten sustot, moteriskei sokas, bet nieko, mentai pamojuoja ir leidzia vaziuot toliau:) Teta sneka angliskai ir pasakoja, kaip jaunystej tranzuodavo. Veza mus 30km toliau, nei paciai reikia:) Paleidzia kolonkej, uzskaitom:)

Susilauke didelio demesio koloneleje vel tiesiam savo Zaragoza ir greit sulaukiam rezultato. Vaziuojam su labai prabangia masina ir labai fainu jos savininku. Jau vyksta ispaniskas pokalbis, kaip reta ir apie politika ir apie ekonomika padiskutuojam, imu didziuotis, kaip per dvi savaites ispanu ivaldziau :))) Taip pasisnekuciuodami lekiam ant 180km/h ir tuos 300km pralekiam nepastebimai:) Dede toks fainas, kuiciu tase, gal dar koki suvenyra besislepianti rasiu, shit, nera. Nu ka darysi. Padekojam dedei labai ir islipam prie autiku stoties. Autikai Ispanijoj gerokai pigesni uz traukinius kazkodel:)

Nusprendziam Barca pasiekti planu B. Autikas po 6 min, begam, bilietai tik kasose, shit, begam i kasas, neparduoda. Nu ka, palauksim kito, gi uz valandos tik. Tiksla pasiekiam labai smagiai besnausdamos, nes pavarge jau gerokai, vistik pora savaiciu miego gausa pasigirti negalejome.

Na dar reik susirast transporta i oro uosta, vargais negalais randam interneto taska ir viska susizinoje keliaujam susitikt su savo sauniuoju Juan Carlosu. Is pradziu vyrukas nusiteikes tik isgert alaus prie namu, bet galiausiai pasiulo nuvaryt i garsuji shotu bara, apie kuri mum jau buvo pripasakojes praeita karta:) O shotu baras tai geras, viena siena paskirta vien pavadinimams, visi po 1,8e ir nezinia is ko. Pradejom nuo pact with the devil, tai teko stikliuka is ugnies issitraukt;) cia gali tekt ir apdegt, ir per galva su kumsciu gaut, ir grietinele nuciulpt nuo tam tikru irengimu ir alaus srove i veida pasimegaut, zodziu niekada negali zinot. Bet musu visi buvo smagus. Po velnio seke Christina, o poto Dracula. Taigi, o po shotu baro, kadangi turejom laiko iki 5 ryto, o berniukas siaip ar taip pavarges i darba eis, patraukem i pliaza:) O cia jau prasidejo intelektualu pokalbiai, bendravimas morzes abecele su juros svyturiu ir sea monster paieskos. Juan Carlosas galiausiai buvo pakrikstytas Barcelona Beach Bucher, kitaip triple B.

Autobusu stoti pasiekiam su policininku ir atsitiktiniu praeiviu pagalba, o cia eiles kaip prie tualetinio popieriaus sovietu laikais.

Galiausiai autobusas ir lektuvas. Nusileidziam jau snieguotoje Poznaneje. Cia idee fixe aplankyt draugus Toruneje. Ka ir padarau. Visi draugiskai pasiekiam Torune. Tada islydziu Neringa traukiniu i Varsuva, Aureliju i trasa ir pati einu savo tiek mylimu ir tiek maciusiu miestu. Butelis vyno. Mano mylimoj kavinukej puodelis kavos. Tada, puiki muzika ir taip iki kraujo pazystamas ir artimas kelias iki barako, kur man jau ruosia patalus ir vakariene. Nerealiai geras jausmas ir jokio nuovargio nei kvapo. Neturiu nei cento kisenej, bet siela dainuoja:) Dziaugsmo asaros susitikus taip seniai matytus ir mylimus zmones:)

Puikus vakaras. Sekancia diena, dar daugiau pasimatymu. Vakare --> jazzo koncas ir mylimiausiu baru lankymas. Vienam ju, gaunu 50% nuolaida visiem kokteiliam, nes barmenas mane kuo puikiausiai pazista, nors as ji atsimenu tik po kurio laiko.

Kelias namo nedulka, Suwalkus pasiekiu labai smagiai, traukinio compartmenta besidalindama su idomiu vyruku. Warsuwoj pavyksta pakeist traukini per 3 minutes. O Suwalkuose jau laukia ekipazas parvezantis namo.

Ir is sios keliones gryzau kitokia, kazkas viduje pasikeite, bet manau butu keista jei butu kitaip. Nieko nera geriau uz kelione, nesvarbu ko ja sieki, ar pamatyti kitokius zmones(kad ir gerai pazystamus), ar suvokti kita realybe, ar pazinti kita krasta. Kelione kazka paima, bet duoda daug daugiau:)