Kadangi lėktuvas mūsų laukė kaimynų sostinėj, į kelią stojome su Rūtuliu ir jau antra mašina judėjom pirmyn :) pradžioj iki Panevėžio. Sustojęs vyriokas apšvietė apie Norvegijos ugniagesių pramogas, keliones po Antarktidą. Taip ir matau, kai prie – 40 jisai bėga lauk su maikonu, kad iš verdančio vandens kibiro sniegą išspaust :) aj, beje, pasirodo, jis buvęs mano kaimynas ir turim bendrų draugų :) nu kelionės gi žmones suartina :)
Biški pasivaikštom po Panevėžį kol bernužėlis peršauta koja ir įspūdingais kilimėliais pasisiūlo pavežt 300m į priekį, nu bet pabendravus paveža gal dešimt kilų iki Rygos kelio :) pakeliui dar randam eglę ir redą :)
Trečią mašiną nukaunam irgi greituoju būdu. Ir vėl sutinkam įdomybes. Iš pirmų lūpų sužinojau daugumos lietuvių krepšininkų algas bei ateities planus :) dar ir apie latvijos ledo ritulį, ir futbolą, ir bobslėjų, žodžiu nemenkai :)
Oro uoste jau laukė minėtosios mergaitės, pakeliui radom dar vieną paklydėlį. O ką toliau? Mytas, lėktuvas :) čia vynas liejosi laisvai, o žavusis stiuardas naujųjų proga pavaišino mus stiklinaitėmis :)
O tada mus pasitiko Skavsta. Nu tokia ne itin įstaiga. Bet, kad jau nusprendėm pasilikt nakčiai, tai teko imtis priemonių ir praskaidrint kasdienybę, čia į trasą išėjo slapti motyvai, gėrimėlis, žaidimėliai, pramogėlės, po to ir miegelis bandė ateit, bet nevyko, nes kokie tais pikti dėdės apsauginiai stebėjo kiekvieną akį ir įkyriai trugdė miegot, grąsindami pašalinimu :)Tai ir neužsibuvom per ilgai :) prašvitus, o švito vėlai :) prisigaminom daug ženklų, įrodančių rimtus ketinimus pasiekt stockholmą (ar holmstocką) ir išėjom, rimtai, ir ėjom, ne tik išėjom :) po kokiu 5 km patvirtinom, kad švedai ne itin už tranzą, bet visvien variklį radom, tik neilgam, užtai išgirdau dar negirdėtą švedišką akcentą, pramoga nuo pat ankstyvo ryto :)
O tada mes sutikom draugų ir policijos :) ir susėmė, ir pavežėjo iki sekančio taško :) o sekantis taškas, žinomas POSŪKIO vardu, tai nepakartojamas. Čia turėjom progos sumušti strigio rekordus, ir dar kaip :) ir dar turkai pasitaikė, ir reikėjo juos primygtinai nuvyt šalin, iš trečio karto suprato, kad mes nebūsim draugais :) bet nieko, smagios kelio dainos po keturių valandų, neprarandant vilties, davė savo vaisių ir pasiekėm tą jau tikslą vadinamą. Ir vėl strigom, tik šįkart puikiojoj stoty, belaukdami vieni kitų, užtai buvo smagu :) tuoj suadministravom žalių devynerių skonio kepurę :) gera pasitaikė :) Kepurės pagalba buvo stabilizuota pusiausvyra, o tuo pat metu ir suderinta pobūvių salė :) vienas iš dviejų rastųjų hostų pasirašė priimt visus mus 18, truputį netikėta, bet kaip patinka :)
Susilaukę pilnos brigados pajudėjom “namų” link :) hahah, pasitiko ir susimastem :) kilo įvairių minčių, bet populiariausia buvo: “grynas michael’as”, suprask, Jacksonas, o jis tarė “hi, I’m Mikael”. Atėmė daugumai :) Tomas pasiūlė visiem saugoti savo “šiknos vainikus”, adaptavo šį pasiūlymą visiem grupės vyram :) o kokie įdomumai laukė namie? Ogi trys lenkaitės ir puodai mišrainių :) ilgai netempę, ėmėm gaminti kokteiliukus, arba ne, ir bendravimas įsisiūbavo :) nurautai :) mezgėsi naujos pažintys ir draugystės :) skambėjo dainos ir šūkis “fuck the neighbours”, sukosi šokiai, visi nuoširdžiai mokėsi, o Maiklas ruošėsi egzaminams :) ir tas lemtingas momentas, vidurnaktis, tiesa, pirma Lietuvoje. Paminėję jį nieko nesupratusioje kompanijoje iš kitų kraštų, tuoj įtikinom, kad naujų jau sulaukėm, o dabar metas pažiūrėt, kaip juos paminės švedai centre :) ilgai nemarinavę, dalis grupės ten ir išgužėjom :) o ten tai buvo įdomu :) pirmiausia sienom lipom iki metro, o ten lipom turėklais ir bordiūrais, apsauga pakraupusiom akim stebėjo tokį siautulingą įžūlumą :) tuoj prisistatė naujas draugas, taręsis italu, bet visvien netikiu, kad sakė tiesą, man jis kaip iš akies luptas turkas :) draugas buvo pramoginis tik pradžioj, vėliau buvo nuodugniai kuriamas pabėgimo planas ir spendžiami spąstai :) o dar buvo gyva grandinė, bėganti per minią, tekila, daug fejerverkų, pro šalį einančios moteriškaitės dovanotas šampanas, sveikinimai, bučiniai, šėlsmas :) naktinė ekskursija po miestą, italo palikimas, uga chiaka aplink eglutę, šokiai prie minios ir priešais ekraną :) naktinis metro nukovimas, gryžimas :) ten likusieji laukė jau visi šiltučiai, pasirengę tęsti iki paryčių, taip ir nutiko :)
Rytas ir metai prasidėjo namine kepta duona ir katilu košės susėdus rateliu ant žemės :) kaip viena didelė šeima visi džiaugėsi situacijos ir Maiklo teikiamais malonumais :) išsivadavę iš ryto, atvirtę žmonėmis patraukėme miestan, vėl nukariautas metro, ir jau pažįstami žvilgsniai iš visų kampų :) slusseno stotele, promenadas Stockholmo senamiesty, vaikinų pamėgta nuogutėlė mergina viename iš skersgatvių, thai buffet ir jį reklamuojančio žmogaus – sumuštinio netikėtas apkabinimas :) jam tikrai pasidarė šilčiau kai jį apglėbė ir ėmė šokdinti dvidešimt linksmų lietuvaičių :) dėdė skulptūra su cigarette, kuris demonstravo naujausias sezono madas ir žavingai gniaužė kumštukyje balionėlį :)
Dar po keleto valandų, išlydėję anksčiau namų link pasukusią grupelę, ėmėmės krautuvės paieškų. Norėjom pakraut vežimą ir vakarienę hostui pasiūlyt. Sekėsi nekaip, bet galiausiai atradom ko norėję. Tiesa, pakeliui biški pasimetėm vieni nuo kitų ir susiformavo du štabai, vėliau ženklinę sėkmingą bendradarbiavimo užmezgimą bei verslo planų kurstymąsį :)Taigi, namus pasiekusi kuopa tuoj ėmėsi gamybos. Aplinkui sukosi išalkę veidai ir nekantraujančios akys, katile kunkuliavo patiekalai ir gėrybės :) sulaukę išsvajotojo momento, supuolė visi skėriai ir . . . neįveikė nei pusės paruoštojo delikateso, vistik akys norėjo daugiau nei skrandukai :) vakarėliui įsisiūbuojant buvo surengti bandomieji egzaminai ir visi iki vieno išmėgino garsiojo ir audringojo HA manevrą. Visiem taip patiko, kad kai kurie nuėjo į pogrindį besiramstydami sienomis :) likę gyvi ėmėsi meduolių gamybos. Kreivas prigamino daug by**ų, kuriuos poto visi skaniai krimto, visi kiti – tiesiog išradingų ir prasmingų padarų :)
Sulaukę vaikų paklydėlių, sulaukėm dar daugiau, igriuvo butan pilnomis kuprinėmis ir pažėrė turinį ant grindų, su juo ir istorijų :) kuprinių turinys buvo gal trys dešimtys, o gal ir daugiau vaisių ir daržovių, o istorija buvo kupina juoko iki ašarų :) mūsų berneliai surengė akciją atrakciją, žaidimo taisykles, lenktynes ir konkursus :)
beveik vietinio žinovo nukreipimu buvo palydėti link nemažo supermarketo, kuris atsikratinėja out of date produktais. Čia pasidalinę komandomis vyrukai puolė kimšti kuprines. Taškus skaičiavo atsižvelgdami į laiką, kuprinės turinio įvairovę ir užpildymo laipsnį :) belikus keletui minučių iki paskutinio traukinio atgalios, į kuprines skriejo visa, kad pažįstama ir nematyta :) galutiniam režultate, ant buto grindų pažiro bananai, obuoliai, kriaušės, vynuogės, bulvės, morkos, paprikos, pomidoriai, baklažanai, porai, špinatai, petražolės, apelsinai, imbierai, salotos, čili pipiraičiai, citrinos, agurkai ir kitos gėrybės. Tuoj ėmėmės apdorojimo darbo ir buvo paruoštos penkių žvaigždučių vaišės. Pramogos tęsėsi iki paryčių, o tuomet radaras užfiksavo laisvą lovą, o minkšta, o gera. Kadangi norinčių į ją buvo ne vienas ir ne du, galiausiai buvo sužaistas human tetris ir sumigome kas kaip :) netrukus pažadino netikėtas prisipažinimas ir atsiprašymų lavina. Nelabai suprastas, užtai labai praprotintas hostas ėmėsi žalčio vaidmens :) ryte įspūdingu pažadinimu palikęs raštelį, laiškelį ir šiltą duoną iškeliavo
į darbą, o mes suvykdėm dar vieną lobio apdorojimą ir skanavom nuostabias salotas :)Išaušo paskutinė kelionės diena, nors ne, neišaušo, nes dienos nelabai ir pavyko mums pamatyt, kažkaip vis ją pramiegodavom, bet bet kuriuo atveju, prabudę, pačilinę, susipakavę, iškuopę namus iki spindesio, atsisveikinę su Rūtuliu, kurį palikom ten dar truputį pabūt, išjudėjom miestan. Čia nors ir ne vieningu pritarimu, tačiau buvo priimtas sprendimas važiuoti ne į oro uostą, bet į už neva penkių km esantį miestelį Nyčiopingą. Nors palaikymas šiam mano primygtiniam siūlymui atėjo tik iš vieno ar dviejų asmenų, tačiau galiausiai nusipirkom bilietus vienuoliktos valandos autobusui ir pasiskirstėm darbo grupėm :) mes su Tomu ir Mindaugu išjudėjom paskutiniam miesto apžiūrėjimui :) o pasiteisino dar ir kaip :) ėjom ėjom, atradom didžiausią pasaulio kalėdinę eglutę, o po to mažiausią senamiesčio salęlę, negana to, užėję vidun aptikom įspūdingą laivą – muziejų ir, visai netikėtai, pačiupę beužsiverenčias duris, pakliuvom vidun :) apvaikščioje, pačiuožinėję deniu ir pasigrožėję vaizdais išėjom . . . ančių šert :)
Grįžę į stotį dar nuhakinom nemokamos Mcdako kavos ir nukeliavom autiko link :) čia sutikom, deja bilietų negavusius Tomą ir Viką, jie pasiliko laukt kito transporto, o mes pajudėjom Nyčiopingo kryptimi :) smagiai prašnekėtas autobusas išleido mus ten kur ir tikėtasi. Apsivilkę šiltesnį rūbą iš vidaus su garsiuoju HA patraukėm jūros ieškot :)
Pakeliui jūros klausimu pakalbinau vietinio diskono apsauginį :) pasistebėjęs tokiu ryžtu, vistik nurodė kryptį, kuria sekdami, jūrą apėjom ratu :) būryje kilo maišto užuomazgos, kurios greitai buvo nugesintos ir linksmų nuotykių pasekoje vistik jūra radaruose atsirado :) prieš tai dar radom kalėdų senį, bandantį įlyst į kaminą ir žaismingą policijos ekipažą, nukreipusį reikiama linkme :)
Šokio ritmu pasveikinę jūrą, apsišiltinom dar vienu rūbeliu ir patraukėm oro uosto ieškot :) tuoj buvo sutranzuotas limuzinas, iš kurio išlipę linksmi jaunuoliai bandė mums paaiškinti, kad mes vistik iš Latvijos :) dar sutikom kitą policijos ekipažą su mielu šuneliu ir ne ką mažiau mielesniu jo vadovu, kuris pasitikslinęs ar tikrai eisim pėsti į Skavstą, parodė pirštu, kurį kelią pasirinkti :) taigi taip koviniu žingsniu, kas lėčiau, kas
greičiau patraukėm ten :) praėjom ir durnių gydyklą ir kitų įstaigų :) galiausiai nėrėm į naktį. Suformavę greitaeigį būrį, rodėm kelią lėtesniu žingsniu sekantiems draugams :) kiekvienas sustojimas, virsdavęs nauja pradžia, davė kažką naujo :) taip pamažu su daina pasiekėm beveik tikslą, kuriame truputėlį apsistojom, gi rūbus reik visus išbaigt ir šiaip :) čia įvertinę Tudkos šou, mėgavomės vaizdiniais ir dalinomės įspūdžiais apie kritusias žvaigždes :)Oro uostą pasiekėm su trenksmu. Žmonių buvo daug, bet mūsų energijos dar daugiau, todėl nelikom nepastebėti, net ir smigę į mišraines pakėlė galvas pasižiūrėt, kas vyksta :) o čia prasidėjo vaišės, visi ėmė traukt lauk, ką užkaupę. Labiausiai visus sukrėtė ir sužavėjo Mindė, kuris išsitraukė du Carlsbergo skarbonkius :) atgavę amą kolegos įnirto į palendricas ir kitas gėrybes, kol atėjo metas lipti lėktuvan :) tiesa prieš tai dar visi draugiškai susidomėjom LAPINO KULTO reklama :) radę draugų, net nepastebėjom, kaip išlipom Rygoj, kuri mus pasitiko sniegu ir šaltuku. Tačiau visų svarbiausia, mus pasitiko balionuotoji kompanija, belaukianti LATROBUSO, ne kas kitas, kaip buvę kompanjonai, truputi užstrigę Rygoj po grįžimo prieš dvi dienas :)
Ilgai netrukus suformavę kovinius vienetus apžergėm šalikelę ir pasileidom namų link. Iki trasos vežęs autobusas pasitiko mus su pikta teta kontrolierę, kurią labai erzino mūsų negrabumas latviškoje valiutoje, o dar labiau papiktino ratelį sukantis butelaitis su alumi, tiesa suvyniotas į gražų kalėdinį šalikėlį :) ir tetai buvo nė motais, kai Tudka, įjungęs nekalto vaiko pavarą, paaiškino, kad ten tik Coca-cola :) na, bet trasą visi pasiekėme saugiai ir laimingai :) sustojęs dėdė niekaip nesugebėjo susitarti su mašinos valytuvais bei posūkiais, bet užtai pakeliui prigriebė dar du mūsiškius ir Kauną pasiekėm keturiese :) o pasiekėm įspūdingai, mano balsą tikiuosi artimiausiom dienom įsodins į lėktuvą ir parsiųs namo, nes kolkas bendrauju rašteliais :) o paskutinius dešimt kilų iki kauno važiavom 20km/h greičiu, nes pūgos vaisius buvo po keletą sudaužtų mašinų kas kelis kilometrus :) išlipę, atsibučiavę ir atsifotografavę su dėde rusu iš Bremeno, ėmėm brist požeminės perėjos link :) čia susipažinę su įsivaizduojamais, bet garsiai bendraujančiais darugais, atkasėm užsimaskavusį Mildos mašiniuką ir pasiekėm namus :)Na, ką čia bepridursi, iš tikro, tai sunku, net ir išvadą padaryt, nes projektas Stock, Holm arba lok pasiteisino taip, kad chebra truputį užlipo ant kablio ir nesinori nulipt :)
Žiūrėsim, kas čia gausis :)
