pirmadienis, kovo 08, 2010

sekmadienis, vasario 07, 2010

jazminais kvepianti vaiku salis :)

Pietryciu Azija man visada asocijavosi su Kambodza, Tailandu ir Vietnamu, kaip pagrindiniais traukos centrais, bet va besisupant nerealiam hamake ant juros kranto vienoj is Tailando salu mano mylimas senukas is Vietnamo pagalvojo, kad reik mane itikint aplankyt Laosa :)
nu ir kas ka zino apie Laosa? ogi va butent, kad nieko ;) ir taip visai netiketai, prie ko prisidejo ir Tailando biurokratija, Laoso lankymas atsirado mano taikiny :)
o visiem aisku, kad netiketi virazai buna tobuliausi ;) ne kitaip ir sikart ;)
jei apibudinti trumpai, Laosas man paliko mazdaug toki ispudi:
juodos kiaulaites smirineja visur kur papuola ir laisvalaikiu pasivezina tuktukais, kas greiciausiai jau buna paskutinis ju vojazas, bet vistiek pramoginis :)
grakscios kaip gazeles karves sokcioja is krumu
gaidziai ruosiasi vakaro kovoms ir oriai kakariekuoja ant kiekvienos laktos
is griovio lipa vienisas arklys
patvoriuose snaudzia tingus ruopiai, o vietiniai gyventojai susirenge visus rubus laukia vasaros lietaus :) gyvenimas letai juda pradziuvusia vaga salia Mekongo :)
Salis kvepia jazminais, o fone skamba i uolas tykstantis vanduo:)
apsidairius aplink atrodo, kad visoj saly gyvena vien vaikai, nes pamatyt suaugusiji retas atvejis :)
o vaikai, jie laksto, krykstauja, pozuoja pries objektyva, bet vakare visi eina medzot gyvaciu vakarienei :) dvimetrine gyvaciuke desimtmecio rankose - geras dylas i puoda :)
Ziauriai geras Laosas, reikes dar cia sugrizti ;)

ketvirtadienis, sausio 21, 2010

Nuo Tailando :)

Tailandas ? ? ? Tailandas . . . Tailandas ! ! !
Idomi salis, jau senokai zvalgiaus ton pusen, bet kazkaip visada atrode jinai viena is tokiu, kur labai panoreje ant prabangesnio ir grazesnio pliazo pagulet zmogeliai soka i lektuva ir realizuoja sita poreiki :) nu joa, is tikro taip ir yra, nes nu tikrai cia kaip sako King of Tourism, nes nu kur bepasisuksi, vien sviesiaodiziai placiaakiai, man po kinijos tai isvis kaip kita planeta, sunku net susiorientuot :) bet nieko, papludimiai is tikro verti demesio :)
ir is tikro gana keista, kad ilgai svarcius nukeliavau apziuret garsiojo Ko Phi Phi salyno, kur kaip sakoma "you'll have to share sand with every speedo in the world", bet buvo visai neprastai, nes visi tie speedai ne tokie ir imlus saulei, smeliui ir vandeniui, dazniausiai galima megautis tyla ir ramybe besisupant hamake, kai fone groja bobas arba jackas, o pries akis tokie vaizdai, kad kartais atrodo, gal kazkas koki wallpaperi uzdejo arba screen saveri ir pajudinus pelyte gal viskas dings :) bet nu ne per kur :) ech, gaila dabar negaliu fotkiu idet, nes neturiu savo kompo salia, bet kai tik pasieksiu savo oranzini drauga malaizijoj manes laukianti, iskart imesiu maisto akim, nes nu ten wow :)
labai manau geras sprendimas buvo mano viena diena paskirt pasiplaukiojimo po salas ir snorklingo tripui, kuris kainavo neisivaizduojamus 10 euru, iskaitant pusrycius ir pietus ir 10 valandu plaukyma visa ta jau :) tokiu parode vaizdu, kad atrodo kompo sugadintas akis paveike kaip vitaminai :) ir siaip, ineri kurnors ir milijonai zuveku sukinejas, visokiu spalvu, rastu, dydziu ir pan, koralai zaizaruoja, nu toks tobulas vaizdas is tikro, nereikia neti naro licenzijos, kad visa tai pamatyt :) labai super duper :)
bet ateina laikas kai reik palikt tas nuostabias vietas ir traukt link kitu, turbut ne maziau nuostabiu :) tai va, bet pakeliuj sustojau dar Phukete, kur pradinis planas buvo tik pernakvot ir maut i sekanti destinationa, bet gavosi taip, kad teko pasilikt dviem dienom, nes nu sunku buvo atsisakyti nemokamo vojazo i James Bond Island ir pasiplaukiojimo kanojom atviroj juroj :) labai patiko :) geri dylai kartais krenta is dangaus tiesiog taip :) gera karma :) reik tik palaikyt vidine harmonija ir klausyt alacho patarimu :)
tikekimes taip ir toliau :) o toliau bus daugiau ir ziniu ir vaizdu manau :)

penktadienis, sausio 01, 2010

naujieji vėl atėjo nieko neįspėję :)

Joa, kaip dainavo Zakarauskas: Naujieji vėl atėjo, nieko neįspėję, nu ir nereik, ir taip gerai :) jie neįspėję mūsų juk atėjo, o mes nelaukėm specialiai :) Tai va, aš irgi nelaukiau specialiai, bet kad jau atėjo, tai reikėjo atminėt taip, kad padėtų tvirtą pagrindą sekantiem metam, nes nu kaip pradėsi, taip turėsi :)

Iš tikro jau daug metų naujuosius sutinku kažkur kely, bet šiemet tas procesas gavos gana extremalus, įvertinant tai, kad 31d dar turėjau paskaitą, kurią, būdama gera studentė, aplankiau, ir tai, kad lauke gaivino -45 laipsnių šaltukas :)

O buvo puiku išties, nes viskas prasidėjo vos pasiekus traukinuką vežantį į Changchuno stotį. Pajutau, ką reiškia Kinijos populiacijos mąstai, nes į vieną traukinuką, galintį sutalpinti gal 200 žmonių, sulindo jų gal 1000, o gal ir daugiau. Nes nu keliais aukštais visi susidėliojo ir kiekvienoj stotelej aplink sklido aimanos ir klyksmai :)

Bet atkentėjus šitą 40min or so, stoty gavom visą VIP'inį lounge'ą, nes i Harbiną Naujų pasitikt mus nešė greičiausias ir nuostabiausias kinų D traukinys. Vos 1,5 valandos malonioj aplinkoj ir štai va prašau, lipkit lauk, galinė stotelė :)

Nu ir ką, ir išlipom :) ir iškart supratom, kur atvykom, nes Harbine jei jau ledo festivalis, tai visur, po visą miestą išmėtyta fantastišku ledo kūrinių. Neisivaizduoju, kaip turėjo pasidarbuot žmogeliai, kad šitokius šedevrus sukurt :)

Bet vienas minusas - Harbinas turi transporto problemą. Totaliai ne kiniškas miestas su vakarietiška architektūra ir rusiška dvasia turi keistus taxistus, kurie mėgsta važinėt tušti ir nestoja niekam. Kinai rikiuojasi eilėmis gatvėse ir beviltiškai vaikosi arogantiškus vairuotojus :)

Na bet mum tai ne kliūtis ir tuoj švilpiam hostelio link, prisirašom ir kita stotelė: Harbin ice and snow world :) Gal valanda autike apšąlusiais langais su keturiais sluoksniais žmonių :)

Tobula terpė kiaulių, paukščių, ožkų ir visiem kitiem gripam sklist. Na bet randu draugų tarp kinų, kurie važiuoja ten pat ir sekam kaip avelės iki lemiamos stotelės :)

O tada net žagtelėjom, kai pamatėm, kur atvykom. Visas miestas pastatytas iš ledo, architektūriniai šedevrai, tokie kaip Pekino uždraustasis miestas, Šaolinio pagodų miškas, japonų šventyklų kompleksas ir netgi keletas Europos įžymybių, tokių kaip mini Versalio versija arba Romos koliziejus :) joa, stingdantis šaltis, bet į Versali pvz galima užeit, o ten trupė is Prancuzijos Kankaną šoka :)

Na po šito viso didelio potyrio puiki vakarienė ir įspudingai pasitikti Nauji, įgyvendinant seniai turėtus, bet niekaip nepaimtus planus :)

O kadangi tigro metai - mano metai, kodėl nepradėjus jų artimiau susipažįstant su tais kačiukais? Nes nu galimybė tam kaip tik ir yra :)

Harbinas turi Amūro tigrų rezervatą, kur taip pat gyvena pora liūtų, gepardų, nerealūs baltieji tigrai ir pora ligrų, aga, ligrų.

Tai liūto ir tigro hibridas, toks įdomus padaras labai :)
Bet kinai nebūtų kinai, nes už tam tikrą mokestį duoda nusifotkint su mažu liūtuku, arba pašert tigrus, pvz prie lazdos pririšta gyva višta (vienas žiauriausių dalykų kokius kada mačiau, nes ji klykė iš skausmo ir išgasčio kol tigrai jos sieke ir drąskė), mėsos gabalu, gyva avim arba jautuku.

Žiaurūs jie, kaip tyčia matėm kaip tigram padavė jautuką. Suprantu, gamtoj vyksta natūrali atranka, bet čia panašiau į prekybą žmonėmis, nes sveikas gyvas ir gražus padaras tiesiog įmetamas į tigrų būrį:( liūdna.

O su tigrais iš tikro dar ir pašnekėjom, kai kinai ir rusai, kurie tom minėtom paslaugom labai mėgsta naudotis, dingo iš radaro :)

Vava, o kelionė namo tai irgi įspūdinga pasitaikė :) Nes pasirodo įsigyjom stovimus bilietus keliui atgal, kitokių paprasčiausiai nebuvo :)

Na stovėt, kaip mum atrodė, 5 valandas nelabai smagu, todėl gimė išganinga mintis ir patraukėm į vagoną-restoraną ir smagiai sau leidom vakarą su vakariene, kurią privalai pirkt, jei nori ten bazuotis. Bet viskas labai super, smagi aplinka, šilta, patogu, visi malonumai :) Na, bet galvoju, gal reik pakalbint dėdę konduktorių ir paklaust, kada čia mum lipt reikės? Po 2 ar 3 valandų? O jis sako: Changchun? Tai renkitės, atvažiavom jau :))) Ir taip išspyre mus iš traukinio namie jau, visai netikėtai. Pasirodo ne 5 valandas, o tik 3 gavom važiuot :) O savam mieste ir taxistai savi. Tuoj vienam pamojau, lietuviškai: važiuojam. Ir va jau namie :)

ooo šventės :)

Sako kinai Kaledų nešvenčia, Naujų, kaip mes, irgi, bet niekas neuždraus mum minėti šitų visų dalykų Kinijoj :)

Na ne, iŠ tikro tai globalizacija daro savo ir visur mirga marga totaliai kiniški blizgučiai ir lemputės ir ant gatvių pardavinėja LENKIŠKAS šaltas ugneles (kur ritasi pasaulis??), skamba kalėdinės dainos, bet tik tuose rajonuose, kur užsieniečių pasitaiko retais kartais :) O apie draudimą, tai uždraust gali ir visai nesunkiai, jau ką moka, tai moka jie, nepasiginčysi dėl šito :)

Na, bet šįkart nepavyko :) Nors Kalėdos ir nebuvo atostogų metas, bet pramogų atimt nesugebėjo :)
Ir netgi beveik pagal tradicijas viskas gavos :) Visų pirma, Kūčių vakaras vietnamietiškam restorane su tobula vakariene.

O Kalėdos kuo nuostabiausiai su balta mišraine, karštu vynu, tinginiu, Vienas Namie, Vienas Namie 2 ir Love actually. Standartinis šventinis paketas :)

Nuotaikos nesugadino net pikta ir nedraugiška kinė višta teta, kuri nesugebėjo parduot traukinio bilietų normaliai ir kainavo mum 4 valandas trankymosi po miestą spaudžiant maloniai -30 vėsai :)