viskas prasidejo nuo to, kad bandziau pasinaudoti dar neirengtu metro, o toks zavus jaunas vietinis vaikinukas bande korejietiskai paaiskint, kad uz menesio prades metro vaziuot :)
taigi, teko imt autika ir vaziuot i numatyta keliones tiksla, shamanu sventykla, apie kuria labai smagiai rase lonely plannet (aciu minde) :) nuvaziuot nuvaziavau, bet i ta sventykla kopt teko ciut ne vertikalia siena :) uztai buvo verta, paslaptinga atmosfera, tik pauksciu ciulbesys :) taip sau bebimbinejant tik shast is krumu vyras toks, o nuogutelis nuogutelaitis, tik kuprine rankoj ir sako: i good man :) tada pasiule man pasislept krumuose ir ten penkias minutes palaukt :) gal kur kitur butu buve baisu, bet cia buvo ziauriai juokinga kai jis pasidejes kuprine nuejo paziuret ar nieko aplink nera :)))
ir visaip man aiskino, kad reik krumuose pabut ten jau :D bet nu ka, sakiau gal kitakart ir moviau jam pro pazasti :D kadangi po sio "pasimatymo" teko atgal pasukt kitu keliu viskas baigesi lipimu per tvora is sventyklos, tikiuosi nesupykdziau ten kokiu vietos dievu ir neatsius dabar man 9 nelaimes metu :) bet del viso pikto kiek veliau uzsukau i budistu sventykla, padalyvavau pamaldose, labai patiko :)
zodziu siandienos nuotykiu cia visu gal nerasysiu, nes buvo visko daug daug, bet esminiai punktai apie seoula:
korejieciai - labai fajni zmones, visi sveikinasi ir sypsosi, visada pagelbes, jei ko paprasysi;
viesieji tulikai kvepia cinamoniniais meduoliais ir turi neiprastos formos skyle grindyse;
didzioji dalis suvenyru puosiami svastikom;
maista gatvese karpo popieriaus zirklem, kad gautusi "vienas kasnis";
korejieciai labai megsta spalvotus telefonus, su kuo daugiau plastmases
azija isimylejus,
K
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą