Kinu siena paimta :)

Karta Mao tare: “tas, kuris nekope i Didziaja Kinu siena, nera tikras zmogus”. Taigi va stai, po 23 gyvenimo metu pajutau poreiki zmogum pagaliau pavirst. Vos penkiu minuciu idirbis ir kovinis burys paruostas, dar pusdienis ir bilietai jau kisenej :) o kovinis burys visai neprastas susiformavo, musyje jau ismeginta Lietuvos ir Kolumbijos asocijacija :)

Naktinis traukinys, rytinis autobusas, ir stai sutinkam keleta pasimetusiu ir jau gerokai padurnintu amerikieciu, kuriuos tuoj ijungiam i bendra transporto mazgo sturma ir kaip tikri pizonai likusius 80km vaziuojam taxu :)

Visai netiketai pries akis iskyla Ji, siena :) Baltu itaka nugalejo ir tolimesniam grobimui pasirenkam ilgiausia ir sudetingiausia marsruta, bent jau kalakutu fermos apmazinimas tokiu atveju garantuotas :) visiskai naturalu, nes vietom teko lipt i vertikalia siena arba slyst zemyn per akmenynus :)

taigi taigi, o tada mes lipom, kopem, ropstemes, kabarojomes ir visais kitais imanomais budais sturmavom ta nuostabu du tukstancius metu gaminta dirbini :) ir taip keliauji tuos 15 km, atrodo nelabai kas keiciasi, bet neimanoma nustot aikciot ir visaip kitaip reikst savo emocinius potyrius. Aisku kinai nebutu kinai, jei ant kiekvieno kampo nesiulytu kokio daikto igyt, bet kad jau uzsikabarot nelegva tai dazniausiai apsiriboja vandeniu, kola ir T-shirts’ais su uzrasu “I’ve climed the great wall”. Tokius parduoda ir papedej, jei vistik ir nekopiant noretum pasipuikuot :)

zodziu 5-6 valandos gero aktyvo ir tada pamatau tai, apie ka svajojau jau ne vienus metus, tai ka amerikieciai vadina zip line, arba ropeslide, arba dar flying fox (zinau, sitas geriausias:)) ir abejoniu nekilo :) jau po 15 minuciu visi graziai susirikiavom eilutej praskrist nuo vieno kanjono krasto iki kito virs puikucio zaliai melsvo ezero su butaforiniu kriokliu :) wow, jausmas nerealus :) tobulai iprasminantis tobula sestadieni :)

Kinu siena paimta :)
Mao gali mumis didziuotis :)


Jusu,

K


P.S. vaizdai cia: http://public.fotki.com/kelpe/the-great-wall/